10 vietų, (ne)pakeitusių mano gyvenimą

gruodžio 1, 2017
Saugirdas Vaitulionis

Nuotr. Lukas Gricius

Žinot, aš visai nesimaivydamas galiu pasakyti, kad ramiausiai galėčiau gyventi be naujų šmutkių, be mandresnio telefono, net be per dažno išėjimo į restoranus gyventi galėčiau. Bet, va, jei kas atimtų keliones – mirčiau. Ir tas „mirčiau“ čia yra be jokio patoso. Žinoma, fiziškai tikrai kojų nepakratyčiau, bet kad mirtų dalelė manęs – faktas. Mane tėvai nuo vaikystės auklėjo, kad kaupti reikia ne daiktus, o emocijas, potyrius ir jausmus.

Aš tikiu, kad įspūdingiausiems gyvenimo nuotykiams visiškai nereikia ištaigingiausių viešbučių, „Michelino“ žvaigždelėmis nusagstytų restoranų ar apsipirkti žaižaruojančių „Tiffany“ deimantų rojuje. Gerai, gerai, nevaidinsiu – visa tai yra beprotiškai malonu, bet, sutikite, nėra būtina.

Kiekviena kelionė, net ir pati trumpiausia, net jei ji bus ir į jūsų kaimyninį kiemą – ji gali atnešti neišdildomų įspūdžių, kuriuos, kaip didžiausią vertybę, saugosite visą likusį gyvenimą. Taip, suprantu, kad tie „įspūdžiai visam gyvenimui“ gal ir skamba banaliai ir nutąsytai, bet esu įsitikinęs, kad kartais net ir paprasčiausias ant vietinio fontano krašto suvalgytas sumuštinis gali įsirėžti atmintyje taip, kad net ir po keliasdešimties metų prisiminsite jo skonį, jausmą ir žmones, su kuriais tada prie to fontano sėdėjote. Pripažinkite – dabar nejučiomis pritardami linksite galvas, tiesa?

„Klausyk, parašyk apie 10 kelionių, pakeitusių tavo gyvenimą“, – kartą pasakė Agnė Jagelavičiūtė. Nu, visai nuprotėjo merga, pagalvojau – nei aš patyriau kažkokių nušvitimų, nei atradau kokių naujų tikėjimų, gyvybių negelbėjau, manosios gelbėti niekam taip pat neteko. Bet ar tikrai įspūdingiausios gyvenimo kelionės turi būti pažymėtos kažkokiais žygdarbiais ar stebuklais? Man kelionės yra atrasti maži stebuklai, kurie kaskart mane keičia, ir iš kiekvienos kelionės grįžtu vis turtingesnis. Na, bent jau asmeninė naujų potyrių sąskaita papilnėja tikrai. Kaip sakoma, gyveni tol, kol turi pirmų kartų.

Kai pirmą kartą lankiausi Niujorke, supratau, koks mažas esu. Mažas net ir fiziškai, nes tame mieste dideliam jaustis tikrai sunkoka, o ką jau kalbėti apie statusą, pasiekimus ar turtus. Tiesa, Niujorke supratau ir dar vieną dalyką – gyvenimas tarytum kine tikrai egzistuoja. Sakau taip todėl, kad, ko gero, tai vienas labiausiai filmuotų miestų planetoje, ir net kai protas sako „Vaitulioni, tu čia esi pirmą kartą gyvenime“, eidamas gatve vis tiek jautiesi, lyg čia jau būtum buvęs ne kartą. Jausmas kaip filme? Tikrai taip. Ir, beje, tas jausmas neapleidžia, kad ir kiek kartų ten lankausi – vaikštau po filmavimo aikštelę, nors tu ką.

Kartą užsukęs į vieną šeimos valdomą mažiuką restoranėlį Tailande, nuostabiame Railay paplūdimyje, negalėjau atsižiūrėti į darniai ir meiliai kartu plušančius tėvus su dviem vaikais – mama ir tėtis darbavosi prie puodų, o vaikai vikriai aptarnavo staliukus. Skanu iki nuprotėjimo! Taip skanu, kad valgyti į tą vietą ėjau net kelias dienas iš eilės. „Ar dažnai keliaujate?“ – vieną vakarą manęs paklausė be galo simpatiška restorano šeimininkė, kuri tąkart sukosi tarp klientų. „Dažniausiai – kartą per mėnesį“, – atsakau. Iš moters veido trumpam dingo šypsena. „Aš buvau tik Krabio miestelyje“, – atsako ir nueina. Ir vat tada susimąsčiau, koks nuostabus yra mano gyvenimas ir kiek daug aš turiu. Moters minėtas Krabis yra nedidelis miestelis maždaug už 20 minučių kelio valtimi nuo jos restorano. Ir tai yra toliausia žmogaus gyvenimo kelionė. Liūdna, nes suprantu, kad, veikiausiai, toliau ji niekada ir nenukeliaus, nepamatys ir nesužinos.

Tiesa, mano pažintis su Azija prasidėjo Indijoje. Patikėkite, jokių nušvitimų aš ten nepatyriau, čakros neatsivėrė, dvasinių turtų neatradau. Atradau tik didžiausią atskirtį, kokią tik teko matyti. Kai už spindinčio prabangaus viešbučio tvoros, kurią saugo automatais ginkluoti apsaugos vyrai, iš neaiškių daiktų susiregztoje pašiūrėje gyvena keliolikos dažniausiai alkanų žmonių šeima, kurios mėnesio pajamos yra mažesnės nei daugelis jūsų sumokate už vakarienę. Tiesa, šioje šalyje mačiau pikčiausius vaikus žemėje – iš mūsų jie bandė vogti viską ir visais būdais: puldami gaujomis, kišdami rankas į kišenes ir net grasindami skutimosi peiliukais. Išgyvenimo žaidimas – arba tu, arba tave. Bet tokia ta „bado žaidynių“ realybė. Tiesa, iš Indijos parsivežiau labai gerą jausmą – mieli mano, mes tikrai labai gerai gyvename.

Tai, kad gyvename laisvoje ir nepriklausomoje šalyje, yra begalinis turtas. Tą tik dar kartą supratau, kai lankiausi Kipro sostinėje Nikosijoje. Tai yra vienintelė valstybės sostinė planetoje, padalinta į dvi dalis – vieną valdo Kipras, o kitą okupavusi Turkija. Ribą tarp šių dviejų miesto dalių skiria platus neutralus ruožas, kuris iš abiejų pusių saugomas Jungtinių Tautų kariškių. „Mano namai anksčiau buvo kitoje pusėje, bet mūsų šeimą išvarė ir dabar ten gyvena turkai“, – su ašaromis akyse šeimos tragedija pasidalino mano bičiulė kiprietė Mary. Tą man pasakojo mums sėdint kavinėje, kurios vienas šonas apdengtas apkasų maišais ir atitvertas tvora su spygliuota viela. Ačiū už laisvę. Tik tiek.

Žinote, mano šiųmetis atradimas – Kijevas. Nuostabus miestas su fantastiškais restoranais, nuostabiais žmonėmis ir iš koto verčiančiomis mažomis kainomis. Bet didžiausią įspūdį tame mieste man paliko vadinamasis korupcijos muziejus – buvusio prezidento Viktoro Janukovyčiaus valdos: pusantro šimto hektarų karalystė, kurią juosia 5 metrų tvora su elektros įtampa, o joje: rūmai, atskira vila svečiams, nuosavi automobilių servisai, plaukiojantis kazino, restoranas ir net… nuosava degalinė! Turiu pripažinti, kad Vytia tautos pinigus leido su sunkiai suvokiama fantazija. Palyginus, korupcija Lietuvoje – dar tik lopšelis-darželis. Ir, ačiū Dievui, ten ir liktų.

Visada svajojau praeiti Holivudo žvaigždžių alėja, pamatyti teatrą, kuriame teikiami „Oskarai“, ir tiesiog pajusti „angelų miesto“ dvasią. Viskas kadaise atrodė taip didinga ir sureikšminta. Ir ką? „Oskarai“ teikiami kino teatre, kuris yra prekybos centre, primena „Akropolį“ ir nė iš tolo nešvyti raudonais kilimais bei prabanga kaip žurnaluose. Merilyn Monro žvaigždę garsenybių alėjoje pamačiau, kai nuo jos teikėsi atsikelti primigęs benamis, o Holivudas nė iš tolo neprimena kino mekos. „Jau senokai ten likę tik porno studijos, kinas daromas visai kitur“, – nusijuokė mano artima bičiulė iš Santa Monikos. Va taip ir dūžta televizijos ir blizgių žurnalų sukurti mitai.

O yra miestų, kurie niekada nenuvilia. Niekada. Tokie man – Paryžius ir Roma. Vienas – stebuklingai gražus ir ikoniškas, po kurį galiu vaikščioti tol, kol nebejuntu kojų. Antras – dieviškai jaukus ir SKANUS. Po kiekvienos kelionės į Romą visada grįžtu su keliais papildomais kilogramais ir jie tikrai nebūna lauktuvės lagamine. Jei reikėtų įvardinti gražiausią ir skaniausią pasaulio miestus, tai būtų Paryžius ir Roma. Taip, čia jau aš esu visiškai banalus, bet kad ir kiek kartų juose lankyčiausi, vis tiek grįžtu su tuo pačiu jausmu.

Ir dar yra amžinasis miestas. Ne, tai ne Roma. Amžinasis miestas man yra tas, į kurį aš visada noriu grįžti ir kurį myliu besąlygiškai. Mano amžina gyvenimo meilė – Vilnius. Nėra planetoje vietos, kurią mylėčiau labiau ir kurią norėčiau į kažką iškeisti. Meilės romanas iki grabo lentos. Ir tą suprantu kiekvieną kartą, kai lėktuvas nusileidžia.

Suprantu, kad ne vienas sakys „Oi, pagalvokite tik, kur jau čia tos jo gyvenimo kelionės? Nieko ypatingo!“ Gal ir nieko ypatingo, bet jos, tos kelionės, yra mano ir iš jų aš parsivežiau didžiausius turtus – prisiminimus.

P. S. Taip, jūs neapsirikote ir su matematika jums – viskas gerai. Čia aprašyti tik 9 pasaulio taškai, nes tikiuosi, kad 10 manęs dar tik laukia.

 


← Grįžti

Komentarai:

 

Komentarų nėra.

Forumas
TEMA: Sulčių dieta
neteko bandyti, sportas man geriausia norit tureti tobula figura, pradejau namie, dabar salej jau ir papildus vartoju https://www.ponasbicepsas.lt/biotech-usa-nitro-pure-whey-2270g ir i varzybas ruosiuosi, o dietu nesilaikau kazkokiu ekstremaliu, nes norisi ir gerai ir sveikai jaustis, zinoma saldumybu atsisakiau :) ir beabejo pries varzybas tenka laikytis mitybos
TEMA: patarimai kaip kovoti su spuogais "akne"
O geeeras ir as gudrucio vaistinej apsiperku! patogu labai jau seniai internetu uzsakineju:P O del aknes tai daug vandens ir man butina gert kad lygesne oda butu, tik nepageriu ir pilna spuogeliu.. Naudingas straipsnis apie musu sveikata ir ligas http://plionke.blogas.lt/infekciniu-ligu-egzaminas-3.html#comment-12