Teatro virtuozė Toma Vaškevičiūtė: „Man reikia partnerių“

gegužės 4, 2018
Simona Jansonaitė

Nuotr. SHOT BY LUKAS

Toma VAŠKEVIČIŪTĖ, 2008 m. baigė aktorinio meistriškumo studijas Lietuvos teatro ir muzikos akademijoje (kurso vadovas – Rimas Tuminas). Ten pat studijavo magistrantūroje. 2010 m. apdovanota „Auksiniu scenos kryžiumi“ už pagrindinį Luizės vaidmenį spektaklyje „Laimingi“.

Mylėti žmogų – dovana. Džiaugsmas. Iššūkis. Prasmė ir siekiamybė. Mylėti ir atvirai priimti ne vien savus žmones mane išmokė senelis. Jis buvo labai bendruomeniškas, empatiškas. Atrodydavo, bet kokią erdvę, kurioje būdavo čia ir dabar – nesvarbu, kas tai – autobusas, daugiabučio laiptinė, sodas ar parduotuvė – atrasdavo kaip erdvę pažinti, bendrauti. Jo žvilgsnis net į nepažįstamus žmones buvo kaip į mylimus draugus.

Senelis turėjo sveiko smalsumo, žaismingumo, su užsidegimu kalbino žmones, vaikams pilnos kišenės saldainių – tai kas, kad nepažįsta jų. Sakydavau: „Seneli, juk vaikams draudžiama su nepažįstamais kalbėt!“ Bet jis tik juokdavosi… Puošdavo laiptines grafikos darbais. Jei rašydavo skelbimą skelbimų lentoje – tai tik dailyraščiu, su plunksna ir rašalu! Jei būdavome sode, ir ten srautai žmonių pas jį eidavo, konsultuodavosi. Juokiuosi, kad senelis daugiau bendravo, nei žemę dirbo, nors derlius užaugdavo išskirtinai gausus… Visi jį labai greitai pamildavo, ir tie nepažįstamieji greitai tapdavo draugais. Esu labai dėkinga Jam už tokį pavyzdį. Patyriau, kad tik su žmonėmis esu totali – pilna, išbaigta, apimanti ir save, ir kitus, drąsiai priimanti, duodanti.

Tik būdama su žmonėmis galiu tobulėti. Mylėdama žmones, kad ir kas jie būtų – kolegos, draugai, žiūrovai – esu laiminga ir jaučiu pilnatvę. Kai tik užeina būsena, kai jaučiu nepakantumą žmonėms ir aplinkai – jaučiuosi purvina ir labai skurdi. Nesakau, kad manęs neerzina tam tikri žmonės, jų sprendimai ar poelgiai. Erzina nejautrumas, visiškas negatyvumas, nepagarba kitam, žeminimai, cinizmas, profesinėje srityje – susireikšminimas. Dar tie žmonės, kurie gauna valdžią ir tampa neadekvatūs…

Bet egzistuoja ir kita būsena. Kai nesusireikšmini, priimi kitus kaip save, kai suvoki, kad mirsim visi ir tam nėra jokių išimčių. Tada nebesinori švaistyti laiko priešiškumui, tam, kas mus tolina vienas nuo kito. Tomis akimirkomis jaučiu, kad gyvenu, ir man tai – šventė.

Meilė Lietuvai taip pat atėjo iš šeimos – šis jausmas man labai natūralus. Mano šeimos istorija, kaip ir daugelio mūsų, tiesiogiai susijusi su tautos istorija. Senelis buvo partizanas, ištremtas į Sibirą, kur iki šešerių metų augo ir mano tėtis. Kitas senelis – mokslininkas, agronomas, išradinėjo, tobulino augalų rūšis. Man jie abu – tikri herojai. Močiutė – mokytoja, kita – talentinga siuvėja, kurios kurti drabužiai šiandien jau ir vėl madingi. Mama – nacionalinės bibliotekos pažiba ir šiandien prisideda prie žinių pasiekiamumo. Tėtis – talentingas inžinierius, visą gyvenimą dirba Televizijos bokšte, per Sausio 13-osios įvykius daug padarė, kad matytume Lietuvos televizijos transliacijas. Tiesiog.

Jokio patoso – tik paprasti žmonės, kurie savo tikėjimu, darbu, pašaukimu ir drąsa tyliai mus augina arba bent padeda augti. Tyliai gina Tėvynę, be medalių. Tiesą sakant, mane šiek tiek erzina patosas, kuris gaubia šimtmečio šventę. Mano šeima man yra puikus pavyzdys, kaip mylėti savo Tėvynę. Meilė – tai veiksmas, indėlis, pasirinkimas. Tėvynę myliu tyliai. Šiandien joje kai kas mane liūdina, nemeluosiu, nesuprantu mūsų krypties, kur einame? Kur veda mus mūsų išrinktieji? Kodėl???

Ar norėjau kada nors išvažiuoti iš Lietuvos? Kartais net turint galimybę kurti su talentingiausiais šalies menininkais pasidaro ankšta. Būna etapų, kad brangus „tautinis kostiumas“ yra gerokai per mažas, spaudžia ar yra išaugtas… Norisi daugiau erdvės, kitokio požiūrio, didesnių galimybių. Kartą jau buvau tokiame taške, kai galbūt jau būtų reikėję rinktis ir viską mesti, bet labai sudrebėjo širdis: suvokiau, kaip esu giliai prisirišusi prie šito mūsų mielo Lietuvos ankštumo.

O štai meilė teatrui – sveika mano liga. Taip pat tiesiogiai siejasi su meile Tėvynei, nes būtent per kūrybą radau būdą, kaip ją veiksmingai mylėti kuriant, dalyvaujant kultūriniame jos gyvenime.

Teatras man – kaip koks „kanalas“, kuriuo galiu komunikuoti su žmonėmis. Man reikia partnerių – kitų aktorių, režisierių, negaliu prie kompiuterio visko namie viena padaryti. Man reikia žiūrovų, su kuriais dalijuosi savo kūryba. Teatro temos dažniausiai irgi yra apie žmogų. Ir tai jau – trikampis, emocinis ryšys. Teatre atradau savo pašaukimą, kelią ir šiandien jau būtų labai sunku išsiskirti su šiuo mylimuoju – jis mažai uždirba, yra labai reiklus, neprognozuojamas, bet turi tą magišką trauką. Su juo net buityje įsiplieskia polėkis, kūrybiškumas. Meilė teatrui man atrodo prasminga, todėl esu jam ištikima.

Ir meilė ši, jaučiu, yra abipusė…

Gabijos Jaraminaitės mintys laukia čia: 

Kritikų numylėtinė Gabija Jaraminaitė – apie intymiąją savo profesijos pusę

Pavasarinį AŠ IKONA žurnalo numerį dar gali suskubti įsigyti prekybos vietose arba čia: https://www.perkuknyga.lt/lt/naujausios-knygos/vmg-as-ikona.-pavasaris-2018.html


← Grįžti

Komentarai:

 

Komentarų nėra.

Forumas
TEMA: Kokia Tavo svajonių šalis?
Aš visai neseniai grįžau iš povestivinės kelionės iš Tailando, tai ten mano nauja svajonių šalis. Iki tol su vyru labiausiai mėgom Ispaniją, bet Tailandas pranoksta visas šalis, kuriose iki šiol buvome. Labai gerą įspūdį paliko viskas, tiek maistas, tiek vietiniai tiek oras ir paplūdimiai. Dar labai maloniai nustebino kelionės gidas, nes mes labai retai imame kelialapius, bet manau dabar dažniau juos pirksime, nes tikrai smagu klausytis žmogaus, kuris tikrai daug žino apie tą šalį, beto ir laiko susitaupo, kai nereik klaidžiot po gatves, kas tikrai būtų nutikė, jeigu būtumėm keliavę dviese, nes pati šalis tai labai paini. Jeigu kam įdomu, tai kelialapį ėmėm iš čia https://travelplanet.lt/keliones/azija/tailandas/kelione-i-tailanda-smalsiems . Manau tolimesnėm kelionėm labai apsimoka imti kelionę su gidu, vat kokioj Ispanijoj arba apskritai Europoj tai aišku geriau keliaut savarnakiškai, bet egzotiškose šalyse tikrai sunkiau susigaudyti :)
TEMA: Sulčių dieta
neteko bandyti, sportas man geriausia norit tureti tobula figura, pradejau namie, dabar salej jau ir papildus vartoju https://www.ponasbicepsas.lt/biotech-usa-nitro-pure-whey-2270g ir i varzybas ruosiuosi, o dietu nesilaikau kazkokiu ekstremaliu, nes norisi ir gerai ir sveikai jaustis, zinoma saldumybu atsisakiau :) ir beabejo pries varzybas tenka laikytis mitybos