„50 pilkų atspalvių“ primena man mano gyvenimo košmarą

vasario 9, 2018
Skaiva Jasevičiūtė

Iliustracija – Dorotė Joana Pociūtė

Apie ką jūs pagalvojate išgirdusi frazę „blogas seksas“? Apie nemokšą vyrą, kuris čiupinėja ne ten, kur reikia? Apie išankstinę ejakuliaciją, kai viskas baigiasi dar net neprasidėjus? O gal tiesiog apie aistros nebuvimą? Taip, visi mano išvardyti požymiai netaikytini geram seksui, tačiau toli gražu neprimena to blogumo, kurį teko patirti mano pašnekovei Violetai. Ir ne, ji nedirbo prostitute – ją septynerius metus lovoje kankino jos nuosavas vyras.

„Aš tave labai saugau.“ Tikriausiai ši frazė buvo Violetos ir jos vyro santykių pradžios pagrindas. Pora susipažino Violetai iš nedidelio miestelio atvažiavus studijuoti į sostinę. Susipažino banaliai – bare. Nuėjo į kelis pasimatymus ir pradėjo draugauti. Ir ta draugystė buvo labai graži.

Koks jis buvo jūsų pažinties pradžioje?

Reikia pasakyti, kad jis buvo vos ne dešimtmečiu už mane vyresnis. Aš jauna pirmakursė, o jis – jau dirbantis žavingas jaunas vyras. Ir jis pradėjo mane globoti, o man patiko, kad kažkas manimi taip rūpinasi. Buvo visi merginimo elementai: dovanos, restoranai, diskotekos, romantiškos kelionės. Tik sekso nebuvo.

Kaip suprasti nebuvo?

Nebuvo. Pasibučiavom mes jau po antro pasimatymo. Ir po to labai daug bučiuodavomės, bet toliau niekas nejudėjo. Jis vis sakydavo: „Neskubėkim, tu man reikalinga ne tik dėl to.“ Na, kuri moteris neištirptų nuo tokių žodžių?

Na, man būtų keista… Galvočiau, gal problemų kokių yra, o gal aš netraukiu…

Man nebuvo. Aš juo tikėjau, mes labai daug bučiuodavomės, jaučiau, kad jį traukiu. Jis buvo dėmesingas, supažindino mane su savo draugais, šeima, susipažino su mano visa gimine. Jis sukūrė paties patikimiausio žmogaus įvaizdį ne tik mano, bet ir visų mano pažįstamų akyse. O aš taip įsimylėjau, kad man gera buvo vien būnant su juo. Nebuvau nekalta, kai su juo susipažinau, bet mano turėta seksualinė patirtis buvo tokia menka, kad tikrai nesiveržiau į lovą ir iniciatyvos nerodžiau – laukiau, kada tai įvyks, ir tiek.

Bet jūs kalbėdavotės apie seksą?

Santykių pradžioje – ne per daugiausia. Jis vis man sakydavo, kokia aš graži ir kaip jis manęs trokšta, kaip mes gyvensim kartu ir turėsim daug vaikų. Kažkada paklausiau, kada mes tuos vaikus darysim, o jis man atsakė, kad kaip ir priklauso – po vestuvių. „Aš tave labai saugau“, – pasakė tada, o man niekas neberūpėjo, nes jis užsiminė, kad nori mane vesti. Buvau be galo laiminga.

Užbėgsiu įvykiams už akių: negi santykių pradžioje nieko, visai nieko neįtarei?

Visiškai nieko. Jis buvo švelnus, švelniai bučiuodavosi, glostydavo rankas, darydavo pėdų masažą. Mes draugavome pusę metų. Tada jis labai romantiškai pasipiršo – per Kalėdas. Visos mano šeimos akivaizdoje. Aš, aišku, sutikau. Vestuves iškėlėme po keturių mėnesių.

Iki to laiko gyvenote kartu?

Ne. Aš nuomojausi butą su kursiokėmis. Jis gyveno su draugu. Jis man sakė, kad po vestuvių kelsimės į mūsų namus, kuriuos įrenginėjo.

Tai iki vestuvių nebuvo sekso?

Oi, buvo. Pirmas mūsų kartas buvo po sužadėtuvių. Išvažiavome į kelionę kartu. Ten, viešbutyje, pasimylėjome pirmą kartą. Viskas buvo labai gražu, švelnu ir nieko neįprasto. Jis man vis kartojo, kad mane myli, kad būsiu jo žmona, mūsų pirmas seksas tikrai buvo kaip visų normalaus proto žmonių. Gal net per daug tradicinis (juokiasi) – toks atsargus, lyg vėl mane labai saugotų. Kiti kartai irgi buvo panašūs.

O tada?

O tada mes susituokėm. Pradėjome gyventi kartu, dar kelis mėnesius mylėdavomės normaliai. Ir prasidėjo. Atrodo, nekaltai – pirmą kartą, berods, jis sekso metu man pradėjo pešti plaukus. Pagalvojau, kad įsiaudrino, nekreipiau dėmesio. Tai pradėjo kartotis. Pasakiau, kad skauda, jis atsakė, kad labai gerai, kad tai jį jaudina. Žinai, dėl mylimo vyro galima ir pakentėt truputį – kentėjau. Tačiau vien plaukų jam neužteko: užlauždavo rankas, kartais smaugdavo, stipriai ranka trenkdavo per šlaunį. Visas švelnumas ir bučiniai išgaravo. Išvis nesibučiuodavo, prieidavo staiga, nuplėšdavo rūbus ir… Ir jei aš muistydavausi, toks jausmas, kad jam dar labiau tai patiko. O aš kaskart jaučiausi lyg prievartaujama, nes susijaudinti nuo to nesugebėdavau. Tačiau jam tai visai nerūpėjo.

O tu tylėjai?

Pasakiau, kad man nelabai patinka. Jis mane sugėdino, kad šiais laikais visi taip mylisi, kad nuobodus seksas ardo šeimas, tada vyrai eina pas meilužes ieškoti to, ko negauna iš žmonos. Negi aš būsiu kaip lenta, kuri neturi fantazijos… Jis man netiesiogiai grasino, kad jei nedarysiu lovoje to, kas patinka jam, jis išeis pas tą, kuri darys. Aš tada nenorėjau, kad jis išeitų, aš jį mylėjau.

Toks seksas tau buvo nemalonus?

Nežinau, gal ir yra moterų, kurioms patinka būti prievartaujamoms, man ne. Net jei tai daro mylimas vyras. Man trūko to jo švelnumo, aš niekaip negalėjau suprasti, kur jis dingo. O situacija tik blogėjo.

Kaip?

Jis pradėjo žnaibytis. Skaudžiai. Bet taip labai skaudžiai. Ir ne tik sekso metu. Jam patiko, pavyzdžiui, būnat svečiuose skaudžiai man įžnybt, tarsi parodant, kas manęs laukia namie. Žnybdavo dažniausiai į krūtinę. Visa krūtinė būdavo nuolat mėlyna. Prašydavau, kad nustotų, bet jis juokdavosi, kad juk nemuša manęs, o aš, jautruolė, žnybtelėjimo bijau. Rodžiau mėlynas krūtis, o jis sakydavo, kad tai įrodo, kad esu jo žmona ir pas kitą nenueisiu. Kalbėtis buvo beprasmiška. Kažkada sekso metu pradėjau verkti, tai dar labiau jį užvedė ir po to kelias savaites jis darydavo viską, kad tik pravirkčiau. Va toks ir seksas: aš verkiu – jis kaifuoja. Jei neverkiu, jis suima mano odą ir žnybia taip, kad ašaros ištrykšta, jei bandau gintis ir pasitraukti, tai su didžiausiu malonumu mane užgula. Jei rėkiu, užkemša burną. Jei stipriai priešinuosi, tai gaunu grubaus analinio. Pamažu pradėjau kuo mažiau priešintis, taip pačiai mažiau skaudėdavo. Palaipsniui jis pasitelkdavo vis įvairesnių žaislų mano kankinimui: botagas, antrankiai, per dideli vibratoriai…

O po sekso? Jis atsiprašinėdavo?

Ne, o už ką atsiprašinėti, jei jam būdavo gera. O ar man gera, jam nerūpėjo.

Bet tu tempei septynerius metus. Kaip?!

Po dvejų metų pastojau. Nėštumo metu jis buvo švelnesnis. Na, kažkiek švelnesnis. Patikėjau, kad jo agresija dings gimus vaikui. Juolab kad ne lovoje jis buvo labai normalus vyras: mes gerai sutarėme, jis išlaikė šeimą, rūpinosi, buvo dėmesingas. Tik lovoje viskas pasisukdavo agresijos link.

Kažkiek švelnesnis nėštumo metu?

Užtekdavo mane pririšt ir analinio. Gimus vaikui pusę metų irgi buvo lengviau. Po to vėl viskas prasidėjo iš naujo. Porą kartų jo smaugiama esu apalpus. Jo tai neišgąsdino. Po analinio sekso man teko operuotis įplyšimus, skausmą jausdavau nuolat.

Ir per visą šį laiką tu negalvojai apie skyrybas?

Galvojau. Du kartus su vaiku pabėgau iš namų pas mamą. Jis atvažiuodavo ir būdavo toks švelnus, sakydavo, kad aš persitempus, kad jis manim pasirūpins, kad mano pyktis nuo pervargimo. Mamai juk nepapasakosiu, kad jis mane prievartaudavo… Ji pati mane įkalbinėdavo grįžti pas jį. Aš ir grįždavau. Kartą norėdama išvengti eilinės kankinimų serijos užsirakinau vonioje. Jis iškvietė medikus ir policiją sakydamas, kad aš noriu žudytis, jiems atvykus pasakė, kad seniai geriu vaistus ir esu nestabili. Grasino, kad tai pasakos visiems, kam tik sugalvosiu skųstis.

Kaip dažnai jis tave kankindavo?

Du–tris kartus per savaitę. Žinai, kai visos aplink kaifavo nuo filmo „50 pilkų atspalvių“, aš jį žiūrėdama galvojau, kad čia tik maža dalis to, ką man tenka patirti… Mes, aišku, neturėjome raudono kambario. Ir jis, aišku, nebuvo vyras, kuris dar ir moteriai moka suteikti malonumą. Aš iki šiol nekenčiu šio filmo. Ir savęs nekenčiu, nes šitiek metų gyvenau su sadistu. Su žmogum, kurį užvesdavo mano pasakymas „ne“ arba „nenoriu“.

Niekas nežinojo, ką tau tenka patirti?

Ne, draugių aš daug neturėjau, susituokus interesai išsiskyrė, nutolom. Tėvams to nepasakosi, sesers irgi neturėjau. Nebuvo, kam pasiguosti. Bandžiau ieškoti bendraminčių internete, bet radau tik merginas, kaifuojančias nuo to, kad jas grubiai paima. Na ir taip, jis manęs nemušė. Žinai, aš šitiek laiko praleidau bandydama jį pateisinti – kad jis mane myli, tiesiog taip įsivaizduoja seksą, kad jis pasikeis. Dieną jis man sakydavo „myliu tave“, naktimis sakydavo „verk“…

Kaip pavyko visa tai nutraukti?

Jis peržengė mano kantrybės ribą. Jau anksčiau būdavo, kad jis mane pririšęs palikdavo miegamajame, o pats išeidavo kuriam laikui į kitą kambarį. Tą kartą jis mane surišo ir su analiniu kaiščiu paliko klūpėti visai nakčiai. Ryte sakė, kad netyčia užmigo. Aš nuo streso ir nepatogios padėties vos galėjau atsistoti, nekalbu apie kitus nemalonius pojūčius. Aš supratau, kad jei tą naktį kas nors būtų nutikę vaikui, net negalėčiau jam padėti. Gal tai mane paskatino bėgti.

Pirmą kartą nebegalvojau, iš ko mes gyvensim. Taip nebegalėjau. Ir kažkaip supratau, kad mylintis vyras negali taip elgtis – taip elgiasi tas, kuris manęs visai negerbia. Lyg kas nutrūko. Susirinkau daiktus ir pabėgau. Ryžausi viską pasakyti mamai. Ir nebeklausiau jo rūpestingų maldavimų sugrįžti. Parašiau prašymą skyryboms. Tai buvo labai sunkūs metai – ir finansiškai, ir emociškai. Jis nesuprato, kodėl skiriuosi – juk septynerius metus kentėjau, tai kas dabar negerai. Bet aš atsilaikiau. Mes išsiskyrėme. Ir nuo to karto su tuo žmogumi nebuvau susitikusi ne viešoje vietoje. Vaiku jis rūpinasi, o aš pažadėjau niekada sūnui nepasakoti, koks buvo jo tėvas. Tikiuosi, mano vaikas jo polinkių nepaveldėjo.

Ar po skyrybų turėjai kitų vyrų?

Klausi apie seksą? Ne, ačiū, man reikia pertraukos. Nesakau, kad niekada sekso nebenorėsiu, bet dabar man labai gera tiesiog gulėti lovoje neprirakintai ir neužkimšta burna.

Ar nebijai, kad tavo buvęs sugadino tavo pasitikėjimą visais vyrais?

Na, nepagerino (juokiasi). Bet aš tikrai visų nevertinsiu pagal vieną. Tikiu, kad į mano gyvenimą ateis vyras, kurio aš verta. Ir bus švelnus ne tik santykių pradžioje.

Ačiū už atvirą pokalbį.

P. S. Aš dabar pati paskaičiau šį interviu ir supratau, kad jis sklandžiai ir lengvai skaitomas. Mūsų pokalbis toli gražu toks nebuvo. Ir aš puikiai suprantu savo pašnekovę – pasakoti apie analinio sekso sukeltus skausmus reikia drąsos. Mūsų interviu buvo ilgas ir skausmingas, kaip tie septyneri metai blogo sekso. Labai noriu Violetai palinkėti tokio vyro, kuris jai parodytų, kad seksas gali būti labai malonus abiem pusėms. Ir jei tu su savo mylimu žmogumi vakare patirsi orgazmą, pagalvok, kad yra Lietuvoje žmonių, kurie tau labai šito pavydi.

Skaiva


← Grįžti

Komentarai:

 

Komentarų nėra.

Forumas
TEMA: Kokia Tavo svajonių šalis?
Aš visai neseniai grįžau iš povestivinės kelionės iš Tailando, tai ten mano nauja svajonių šalis. Iki tol su vyru labiausiai mėgom Ispaniją, bet Tailandas pranoksta visas šalis, kuriose iki šiol buvome. Labai gerą įspūdį paliko viskas, tiek maistas, tiek vietiniai tiek oras ir paplūdimiai. Dar labai maloniai nustebino kelionės gidas, nes mes labai retai imame kelialapius, bet manau dabar dažniau juos pirksime, nes tikrai smagu klausytis žmogaus, kuris tikrai daug žino apie tą šalį, beto ir laiko susitaupo, kai nereik klaidžiot po gatves, kas tikrai būtų nutikė, jeigu būtumėm keliavę dviese, nes pati šalis tai labai paini. Jeigu kam įdomu, tai kelialapį ėmėm iš čia https://travelplanet.lt/keliones/azija/tailandas/kelione-i-tailanda-smalsiems . Manau tolimesnėm kelionėm labai apsimoka imti kelionę su gidu, vat kokioj Ispanijoj arba apskritai Europoj tai aišku geriau keliaut savarnakiškai, bet egzotiškose šalyse tikrai sunkiau susigaudyti :)
TEMA: Sulčių dieta
neteko bandyti, sportas man geriausia norit tureti tobula figura, pradejau namie, dabar salej jau ir papildus vartoju https://www.ponasbicepsas.lt/biotech-usa-nitro-pure-whey-2270g ir i varzybas ruosiuosi, o dietu nesilaikau kazkokiu ekstremaliu, nes norisi ir gerai ir sveikai jaustis, zinoma saldumybu atsisakiau :) ir beabejo pries varzybas tenka laikytis mitybos