Airinė Palšytė: „Viskas prasideda nuo meilės sau“

spalio 19, 2017
Gabija Bujokaitė, Simona Jansonaitė

Nuotr. Tomas & Lukas

Airinė Palšytė – lengvaatletė, šuolininkė į aukštį, šių metų Europos uždarų patalpų čempionė ir didžiausia pastarųjų metų lengvosios atletikos viltis. Nors didžioji dalis laiko prabėga keliaujant, sportuojant ir ruošiantis svarbioms varžyboms, ši jauna, veikli moteris stengiasi atrasti laiko ir sau. Beje, nemanykite, jog profesionali sportininkė neišlenda iš sportinio kostiumo – Airinė mėgsta puoštis, tad didelė tikimybė, kad ją sutiksite vilkinčią suknelę.

Tau tenka daug keliauti: treniruočių stovyklos, varžybos tai viename pasaulio kampelyje, tai – kitame, tad nemažai laiko tenka praleisti toli nuo artimųjų. Kaip suderini savo gyvenimo būdą ir buvimą su artimaisiais?

Kažkada bandžiau suskaičiuoti, kiek laiko būnu išvykusi. Pastaraisiais metais išeidavo apie keturis–šešis mėnesius per metus. Laiko, praleisto užsienyje, būna labai daug, todėl nuo to šiek tiek kenčia patys artimiausi žmonės – jiems negaliu skirti dėmesio tiek, kiek norėčiau. Todėl bent trumpam grįžusi į Lietuvą su dideliu malonumu stengiuosi šiuos „nuostolius“ kompensuoti, kuo daugiau laiko skirdama mylimiems žmonėms.

Nuolat būnant toli nuo namų, vienatvės jausmas turbūt tampa įprastas. Vienatvę įmanoma prisijaukinti?

Profesionaliam sportininkui daug lengviau būti vienam ar vienišam, nes gali būti nepriklausomas nuo įvairių santykių niuansų ir aplinkybių, gali daugiau atsipalaiduoti. Žinoma, vienatvė nėra pats maloniausias jausmas, tačiau sporto stovyklose retai jautiesi vienišas. Į jas dažnai vykstame su nedidele grupele sportininkų, su kuriais gražiai sutariame, kartu valgome, gyvename gretimuose kambariuose, kartu treniruojamės tame pačiame stadione ar sporto salėse, smagiai leidžiame laisvalaikį, tad net ir būdamas toliau nuo artimųjų nesijauti visai vienišas.

Neabejoju, kad per ilgus karjeros metus tapai ne tik profesionalia sportininke, bet ir profesionalia lagaminų pakuotoja…

Dabar lagaminus susikraunu gana greitai: esu susidėliojusi tam tikrus rinkinukus, kurių, žinau, gali prireikti sporto stovykloje ar tam tikroje kelionėje. Keliaudama į varžybas jau žinau, kiek ir kokių komplektų pasiimti – viskas ateina su patirtimi. Vis dėlto lagamino krovimas man iki šiol – kančia, nors ir trunkanti vos valandą.

Žmonės, su kuriais konkuruoji varžybų metu, tampa ir tavo draugais? O gal stengiesi artimų santykių su konkurentais vengti?

Yra kelios šuolininkės, su kuriomis varžomės nuo vaikystės. Su jomis esame gana geros draugės, susitikusios per varžybas pasisveikiname, viena kitos paklausiame, kaip sekasi. Tačiau į varžybas visgi vykstu kovoti, todėl daugiau pabendrauti tenka prieš varžybas arba po jų.

Ar yra koks nors kitas užsiėmimas, kuris tau teiktų didelį malonumą?

Man, ne tik kaip sportininkei, bet ir kaip žmogui, labai svarbu gerai pailsėti bei rasti šiek tiek laiko sau. Po varžybų, nesvarbu, kaip jos pasibaigtų – pergale ar nesėkme, laisvo laiko nebūna tiek daug, bet yra tam tikri dalykai, į kuriuos privalau atsižvelgti: treniruotės ir mano atsigavimas po jų, masažai, apsilankymai pas kineziterapeutą ar kitos specifinės procedūros – tai mano darbo dalis. Kam nors kitam laiko, regis, nė nelieka. Tik pasibaigus varžybų sezonui galiu sau leisti šiek tiek nusižengti dienotvarkei: vakarais vėliau gultis, ne taip stipriai paisyti mitybos, poilsio režimo, daugiau laiko skirti draugams, kelionėms, renginiams.

O intensyviuoju laikotarpiu leidi sau bent kokių mažų nuodėmėlių?

Manau, beveik visi profesionalūs sportininkai atsipalaiduoja kiek kitaip nei paprasti žmonės. Jie gali šėlti naktiniuose klubuose ar festivaliuose, o aš sau to leisti negaliu. Turiu kitų būdų atsipalaiduoti: masažas, pasilepinimas saulės voniose ar laikas, praleistas su draugais, šeima. Stovyklose, kai turime laisvą dieną, su kolegomis stengiamės išsinuomoti automobilį ir pakeliauti po regioną, kuriame tuo metu esame. Arba drauge lekiame pažaisti golfo ar mini golfo, neriame į kitokias pramogas. Kartais tikrai norisi atsipalaiduoti, tad nesistengiu nuolat savęs riboti. Esu tikra: jei būčiau susikoncentravusi tik į vieną tikslą, labai greitai pavargčiau. Tačiau puikiai suprantu, jog sezonas trunka apie tris–keturis mėnesius ir tam reikia šiek tiek didesnės koncentracijos. Vis dėlto su gera kompanija net ir treniruotės nekelia įtampos. Jos man – toks pat poilsis ir džiaugsmas, tad kartais nuo treniruočių net nereikia atitrūkti.

Kokia vasara tavęs laukia? O gal visos tavo vasaros vienodos – paaukotos tam, ką darai nuo pat vaikystės?

Mano vasaros beveik nesikeičia nuo tada, kai buvau vienuolikos. O iki tol mano vasaros buvo kaip visų vaikų – labai nerūpestingos ir vaikiškos. Dažniausiai jas leisdavau pas senelius kaime dūkdama kieme ir negrįždama namo iki vėlumos. Tos vasaros buvo labai smagios. Negaliu sakyti, kad dabar jos tokios nėra, tiesiog yra kiek kitokios.

Nuo tada, kai pasukau į lengvąją atletiką, nuolat vyksta varžybos, sporto stovyklos, ir ši vasara – jokia išimtis. Rugpjūtį manęs laukia svarbiausias šio sezono startas – pasaulio čempionatas, paskui – pasaulinė studentų universiada, tad tikrai bus, kam ruoštis ir dėl ko susikaupti. Vasarą kaip visada leisiu sporto salėse ir stadionuose. Palangoje, kur vyks sporto stovykla, galėsiu šiek tiek papildomai pasilepinti ir pailsėti, nes viešbutis turi puikų SPA kompleksą, o ir jūra – vos už kelių šimtų metrų, bet ši vasara tikrai nebus išskirtinė – ji bus skirta darbui.

Tiesa, kad vasara – mėgstamiausias tavo metų laikas?

Manau, kaip žmogus, gimęs pačiame vasaros viduryje, negalėčiau pasakyti kitaip (šypsosi). Visada labai džiaugiuosi, kai stovyklos vyksta šiltuose kraštuose: saulės spinduliai ir vitaminas D suteikia labai daug pozityvumo bei geros nuotaikos. Labai mėgstu šilumą, saulę, jūrą – viską, kas susiję su vasara.

Stengiesi moteris motyvuoti ir sakai, jog pirmiausia būtina pamilti save. Ką tau reiškia laikas, meilė sau?

Šią frazę kartoju labai daug moterų, su kuriomis bendrauju: jeigu pati savęs nemylėsi, neskirsi sau dėmesio ir savimi nesirūpinsi, kiti irgi, vargu, ar tave mylės. Juk viskas prasideda nuo meilės sau. Mylėdama save randi motyvacijos sportuoti, sveikai maitintis. Jei pati savęs nemylėčiau ir nevertinčiau, man būtų sunku atrasti motyvacijos sportuoti, prižiūrėti save, o juo labiau – motyvuoti kitus.

Daug dėmesio skiri savo išvaizdai?

Grožio procedūroms labai didelio dėmesio tikrai neskiriu. Manau, labai svarbu laikytis paprasčiausios higienos. Taip pat reguliariai lankausi pas kirpėją, stengiuosi pasidaryti manikiūrą bei pedikiūrą. Šios procedūros turi būti atliktos nepriekaištingai. Žinau, kad per varžybas dėmesys kreipiamas ir į pačias smulkiausias detales. Nesvarbu, tai būtų plaukai, nagai ar makiažas – kiekviena sportininkė bando išsiskirti vis kitokiais bruožais, akcentais. Bet kokiu atveju, nelekiu kas savaitę ar dažniau į grožio salonus atlikti vienokių ar kitokių procedūrų (šypteli).

Esi jauna, graži, stilinga. Tau patinka puoštis?

Netgi sporto stovyklose eidama pusryčiauti ar vakarieniauti nevilkiu sportinio kostiumo, kas labai įprasta sportininkams. Žinoma, apranga nuo daug ko priklauso – oro, nuotaikos ar progos. Kartais, kai skubu, apsirengiu marškinėlius, džinsus ir lekiu. O kartais labai norisi pasipuošti, atrodyti kiek kitaip – moteriškiau.

Esi už natūralų grožį? Kaip vertini, kai išvaizda yra keičiama kitų pagalba?

Kiekviena moteris yra graži. Manau, natūralus grožis yra daug vertingesnis už dirbtinį. Tai nebūtinai turi būti išorinis grožis – moteris gali turėti labai stiprią charizmą, intelektą. Tai pastebi ne tik moterys, bet ir vyrai. Viskas priklauso nuo požiūrio.

O kokios vyro savybės tau atrodo svarbiausios?

Vyras pirmiausia turi būti vyriškas, intelektualus, atsakingas, rūpestingas, džentelmeniškas (tai – labai plati, daug ką apimanti sąvoka), pozityvus ir turintis gerą humoro jausmą.

 


← Grįžti

Komentarai:

 

Komentarų nėra.

Forumas
TEMA: patarimai kaip kovoti su spuogais "akne"
Sveikos, aš taip pat turiu problemą - acne. Tai mane kankina jau nuo paauglystės, ko tik mama nepirko, ir brangiausių kremų, ir sveika mityba, ir net mąstėme apie lazerio pagalbą. Visgi, kas labiausiai padėjo tai vanduo ir sterilumas, dažnas rankų plovimas ir kosmetikos mažas naudojimas. Tikrai patarčiau turinčioms šią problemą kol nesat išsigydžiusios acnės, jokiais būdais nesidažykite!!
TEMA: Grožio klausimas žvaigždei
Karolina, dėkojame Jums už diskusijas ir patarimus FORUME. Jūs jau turite ABU batelius, kurie pavirsta į AŠ IKONA žurnalą:). Susisieksime su Jumis el. paštu dėl prizo persiuntimo.