Saugirdas Vaitulionis: „Nemoku laikytis taisyklių“

vasario 24, 2018
Saugirdas Vaitulionis

Nuotr. Shot by Lukas

„O tu nebijai, jog paskaitę, kokia tema rašau tekstą, pusė Lietuvos feisbuko vartotojų pagalbon pasitelks likusią pusę šalies davatkų ir puls kaukti, kad jau ką šitas, viską kritikuojantis, visus auklėjantis cinikas gali parašyti apie džiaugsmą?!“ – dėl šventos ramybės iškart paklausiau gerb. redaktorės (vardas ir pavardė Lietuvai žinomi), kai man pranešė šio žurnalo temą.

„O tu čia labai pas mus nelaimingas ir nemoki džiaugtis gyvenimu, ar kaip? Nepradėk tik“, – tąkart tepasakė ir apsisukusi ant kulno iškeliavo savais keliais.

Na, sutinku, džiaugtis gyvenimu aš moku. Kai gerai pagalvoju, moku net tada, kai atplaukia juodi debesys ir netikėtai užklumpa bėdos. Bet, ko gero, taip yra todėl, kad niekada nesilaikiau jokių vadovėlinių, žurnalinių ir babyčių sugalvotų gyvenimo kanonų, taisyklių ir taisyklėlių. Tiesa, esu sveiko proto išsilavinęs žmogus ir niekada nebuvau psichopatas, kuris prieš sistemą eina iš principo, bet laužyti taisykles man patinka.

Galbūt todėl ir nevairuoju automobilio, nes su vairuotojo pažymėjimu tektų atsisveikinti maždaug po penkiolikos minučių prie vairo. Juokauju, žinoma. Įstatymai yra šventas dalykas.

Tad jei dėl mano gyvenimo džiaugsmo Agnė buvo teisi, dėl jo taisyklių – ne. Aš nelabai moku laikytis nuobodžių „padoraus statistinio piliečio gyvenimo taisyklių“. Nemoku laikytis, nemoku jų ir rašyti. Ir, jei labai atvirai, – nenoriu. Tad nepykite – amžino gyvenimo džiaugsmo taisyklių iš manęs nesužinosite, nes aš tikrai nežinau, kas visai Marijos žemei teikia džiaugsmą. Logiška? Manyčiau.

Žinoma, galiu pasielgti kaip šimtai dabar privisusių ir neaišku ką veikiančių blogerių, koučerių ir gyvenimo mokytojų, kurie bestuburiams lengvatikiams rašo visiškas nesąmones. Galiu apsimesti naujuoju pseudomesiju, kas dabar labai populiaru, ir lyg šventasis išpyškinti kokius nors dvasinius kliedesius apie peną jūsų sielai ir vidinę ramybę, nes būtent tai ir yra džiaugsmas, suprantate? Bet ar jūs tikrai norėtumėte tai skaityti? Kažkaip abejoju.

Dar yra variantas – lengva ranka suraityti 10 laimingo gyvenimo taisyklių. Žodžiu, ko iki pilnos laimės reikia kiekvienam šalies gyventojui: plius minus tai būtų pinigai, sveikata, pagarba, geras darbas, graži žmona / vyras, ištikimybė, tikri draugai, nauja valdžia, talentingi vaikai, jaukūs namai, ar jau minėjau pinigus?

Na, sutikit, esu neblogas visažinis ir pataikiau bent kokius 5 punktus tai tikrai. Taip, tokius laimės receptus ir siekiamybes kas antras žurnalas šalyje mums rašo jau dvidešimt metų kiekvieną mėnesį. Tai gal jau gana?

Jei pažadate manęs „nepakišti“ žmonėms, kurie rašo tas juokingas laimės ir džiaugsmo sonatas, išduosiu vieną paslaptėlę – nėra taisyklių, kaip būti laimingiems, nes laimės negalima įbrukti į jokius taisyklių ir apibrėžimų rėmus. Na, gal kokie 10 Dievo įsakymų ir sueitų, bet bijau kvestionuoti dėl padidinto davatkų išpuolio grėsmės mano adresu.

Taip jau yra, kad visą gyvenimą visi mus moko, kaip reikia teisingai ir tinkamai gyventi: pradžioje tėvai, seneliai, neduok dieve, jei giminė plati – tai dar ir tetos su dėdėmis. Po to – auklėtojai, vėliau – mokytojai, dėstytojai, draugai, vyrai, žmonos, kolegos, direktoriai ir, žinoma, valdžia. Ar ne per daug tų mokytojų vienam žmogui?

„Nėra didesnės tragedijos – nei žmogus, bandantis gyventi kitų jam primestą gyvenimą. Nesugalvok, berneli“, – kažkada su tik jai būdinga maniera vieno renginio metu man pasakė šviesaus atminimo legendinė režisierė Galina Dauguvietytė. Ir ji tūkstantį kartų buvo teisi.

Jei atvirai, šią Galinos frazę prisimenu jau bene dešimtmetį. Prisimenu taip dažnai, kad kelis kartus net buvo kilusi mintis ją didelėmis raidėmis užsirašyti ant namų sienos. Aš manau, kad tiems, kurie skaito šį žurnalą, G. Dauguvietytės pristatyti nereikia. Man ji visada buvo iš tų nesuvokiamo išskirtinumo asmenybių, kurių aštrus protas vertė pasitempti, iškalba – atmintin dėti kiekvieną sakinį, o nugyventas gyvenimas visada kėlė pavydą. Pavydą ne dėl konkrečių apsisprendimų ar gyvenimo būdo – o laisvės daryti, ką nori, ir gyventi taip, kaip nori tik ji pati.

Bet taip jau yra, kad labai dažnai mes ir patys nepajaučiame, kaip vietoj to, kad kurtume savo gyvenimo kelią, įsijaučiame bandydami pakartoti kitų. Su visomis klaidomis, žinoma. „Kaip norėčiau gyventi taip, kaip jie“, – na, prisipažinkit, juk dažnas šią frazę esate ištaręs (girdėjęs – tai tikrai) bent kartą gyvenime. Gal žiūrėdami filmą, gal skaitydami romaną, o gal ir prisikaustę prie televizoriaus. Ypač jei tuo metu jautėtės nelaimingi, nepakankamai mylimi ar išgyvenantys kokią ne itin malonią krizę. Tai tikrai – žmogiška ir nieko čia gėdingo ar keisto norėti pabėgti iš nemalonios padėties. Tik išduosiu jums dar vieną mažytę paslaptį: blogiausia, ką galite sugalvoti – kad pinigai, kurių dabar neturite, ar nauja krūtinė, kurią matėte reklamoje, išgelbės jūsų žlungančią santuoką. Neišgelbės. Ją turite gelbėti jūs patys.

Bet suprantu, kad tas mums visur brukamas paradinis džiaugsmas ir viršelinė laimė tikrai gali atrodyti apgaulingai nuostabūs.

Žvelgdami į televizijos ekraną matome ištaigingus milijonieriaus namus ir svajojame būti turtingi kaip jis. Norime važinėti prabangiu jo „Porsche“ ar „Maserati“, norime atostogų Bora Bora saloje ir, žinoma, platininės banko kortelės su devynženkle suma, kurią iš pirmo karto paprastam žmogui būtų sunku net ištarti. Norime, bet nesusimąstome, kad matome tik paradinę gyvenimo pusę – apie mušamą žmoną ir vaikus, reketuojamus verslo partnerius ar porą po velėna pakastų nepalankių žmogelių istorija juk nutyli. Vis dar norite jo gyvenimo?

Nuo žurnalo viršelio šypsosi karūnuota gražuolė – tobulo veido ir dar tobulesnio kūno. Ką čia neigti, juk kas antra nori taip atrodyti. Bet vėlgi, ar susimąstėte apie viso to kainą? Plastines operacijas, amžinas dietas, mitybos sutrikimus, nervinį išsekimą ir jūros kiaulytės intelektą… Na, dar pridurkime, kad dėl karūnos jai teko permiegoti su turtingu ir klaikiai negražiu konkurso rengėju. Norite būti jos vietoje?

Puikiai suprantu, kad dabar visi sakysite, jog svarbiausia – būti sveikam ir protingam, nes kai protas ir sveikata yra, bus ir normalių draugų, ir darbų, ir pinigų. Taip galvojo ir mano bičiulis mokslų daktaras, kuris kiekvieną mėnesį suka galvą, kaip sudurti galą su galu, nors vargsta per du darbus, yra pervargęs ir dažnai piktas, nes, ką čia slėpti, – nelaimingas. Ar norėčiau jo gyvenimo? Ko gero, ne.

Matome gražią kaimynų šeimą, nuostabius vaikus. Tobula idilė – argi gali būti didesnis džiaugsmas? Tikriausiai ne, bet tada sužinote, kad vaikai serga nepagydoma liga. Džiaugsmas, tikrai?

Dar žmonės nori būti garsūs, nes tai juk irgi didis džiaugsmas. Taip, iš pirmo žvilgsnio juk tikras malonumas, kai į tavo koncertus susiburia dešimttūkstantinės minios, dainas niūniuoja pusė šalies, talento pavydi likę kolegos, o su tavimi permiegoti svajoja ne tik vyrai, bet ir moterys. Na, skamba tikrai neprastai, bet kai įsigilini į panikos priepuolius, vienišus vakarus su šunimi ant sofos ir nė vieno tikro draugo… Nė vieno tikro iš visų 300 000, kurie seka feisbuke. Vis dar džiaugsmo pavyzdys? Aha, taip ir galvojau.

Tad, mieli mano, norėkite gyventi savo ir tik savo gyvenimą bei jo džiaugsmą kurkite patys – savo rankomis ir, svarbiausia, savo galva. Todėl nesivadovaukite kitų rašomais laimės ir džiaugsmo scenarijais, nes kiekvienam mūsų jis yra individualus.

Neužkariausite didžiųjų ekranų, kaip žadėjo dėstytojai. Na ir kas? Neuždirbsite milijonų, nors norėjot. Bet gal to jums visai ir nereikia? Netapsite prezidentu, kaip kažkada trimečiui prognozavo močiutė. Ar nuo to jūsų gyvenimas taps mažiau džiuginantis? Nemanau.

Seniai esu supratęs paprasčiausią tiesą – vieno laimės ir džiaugsmo recepto nėra. Gyvenkite savo, savo ir niekieno kito gyvenimus, nes tik jūsų gyvenimas yra džiaugsmingiausias ir geriausias.

Visiškai nebijau pasirodyti banalus, bet turiu pripažinti, kad džiaugsmas į gyvenimą ateina tik tada, kai atsisakai susikurtų, kitų primestų ar neįgyvendinamų iliuzijų ir pradedi gyventi realų savo paties gyvenimą.

Aš nuoširdžiai tikiu, kad vienintelė taisyklė, kurios reikėtų laikytis – kasdien stengtis būti geresniu žmogumi. Geresniu sau, geresniu ir kitiems. Būkime, na, bent pasistenkime. O džiaugsmas į gyvenimą ateis pats, pažadu.

P. S. O jei kažkam vis tiek labai reikia dirbtinių patarimų, kaip būti laimingiems, valso žingsneliu galima nukeliauti į artimiausią krautuvę, kurios žurnalų skyriuje rasite mažiausiai 10 žurnalų, ant kurių viršelių bus prirašyta: „10 sėkmingos meilės receptų“, „Patarimai norintiems atrasti vidinę ramybę“, „Sėkmingos karjeros taisyklės“ ir pan. Ir puikiai žinote, kad jie beverčiai, nes ne jums ir ne apie jus.


← Grįžti

Komentarai:

 

Komentarų nėra.

Forumas
TEMA: Sulčių dieta
neteko bandyti, sportas man geriausia norit tureti tobula figura, pradejau namie, dabar salej jau ir papildus vartoju https://www.ponasbicepsas.lt/biotech-usa-nitro-pure-whey-2270g ir i varzybas ruosiuosi, o dietu nesilaikau kazkokiu ekstremaliu, nes norisi ir gerai ir sveikai jaustis, zinoma saldumybu atsisakiau :) ir beabejo pries varzybas tenka laikytis mitybos
TEMA: patarimai kaip kovoti su spuogais "akne"
O geeeras ir as gudrucio vaistinej apsiperku! patogu labai jau seniai internetu uzsakineju:P O del aknes tai daug vandens ir man butina gert kad lygesne oda butu, tik nepageriu ir pilna spuogeliu.. Naudingas straipsnis apie musu sveikata ir ligas http://plionke.blogas.lt/infekciniu-ligu-egzaminas-3.html#comment-12