„Innangelo“ – grožio ir vilties angelai

spalio 2, 2017
Neria Lejay

Šviesiaplaukė judri septynmetė mergaitė Maskvos priemiestyje žaidžia stebuklingame vaikiškų svajonių pasaulyje. Saulė, dangus, medžiai, gėlės – gyvenimas toks nuostabus, bet, deja, kartais ir nepaprastai trapus, kaip ką tik praskridusio spalvingo drugelio sparneliai. Ji žinojo, kad gimė su sunkia širdies yda, ir gyvybę gali išgelbėti tik sudėtinga, ilga ir būtinai sėkminga operacija. Viltis buvo jos kasdienybė.

Mažylė pasveiko, užaugo, tapo garsia žymiausių mados ir prabangos prekės ženklų graibstoma manekene, mylima ir mylinčia žmona bei mama, įsikūrė svajonių mieste Paryžiuje, įnirtingai dirbo, keliavo, sutiko nemažai įdomių, talentingų žmonių, išgyveno begalę nuostabiausių džiaugsmo, laimės akimirkų… Visam laikui po krūtine, kaip pergalės prieš ankstyvą mirtį simbolis, nešiojamas didelis randas nubrėžė dar vieną gyvenimo liniją – stiprų vidinį troškimą padėti kitiems, kad išgelbėtų jų gyvybes. Šios išskirtinio likimo moters, 2012 metais tapusios tarptautinės labdaros organizacijos „The Heart Fund“ („Širdies fondas“) ambasadore, vardas – Inna Zobova, o jautrų filmuką apie jos asmeninę patirtį fondui susuko jos vyras – Bruno Aveillan, vienas talentingiausių Prancūzijos reklaminių klipų kūrėjų.

„Manau, kad žmones tai veikia emocionaliau nei nuogi, kad ir kraupūs, skaičiai, – prasitarė jis, kai su šia žavinga ir jau beveik 20 metų darniai gyvenančia pora susitikome jų jaukiame biure Eliziejaus laukuose Paryžiuje. – Turėti profesiją, kurią nuoširdžiai mėgsti, gerai gyventi iš savo kūrybos yra didžiulė privilegija. Dirbu prabangos srityje, kur finansinių problemų beveik nebūna, todėl man labai svarbu savo energiją retkarčiais panaudoti labdaringoms akcijoms, negalvojant apie pinigus ar kitokius išskaičiavimus. Bendradarbiauju su „Unicef“, „Banque alimentaire“ („Maisto bankas“), „Reporters sans frontières“ („Reporteriai be sienų“), kitomis karitatyvinėmis organizacijomis, ir tai dariau dar prieš susipažindamas su Inna.“

Ir štai įžengė ji – meilė

Pasidomėjau, kaip, dirbant grožio srityje, kur pasirinkimas yra didelis, nuostabių merginų ar vaikinų tikrai netrūksta, o pagundų – taip pat, atrandama viso gyvenimo meilė.

„Viskas prasidėjo 1998 metais. Aš, jaunas reklaminių filmų režisierius, bet jau sėkmingai dirbęs su keliais garsiais prekės ženklais, gavau pasiūlymą susukti naują klipą mitinei Paryžiaus mados parduotuvei „Galeries Lafayette“. Tai buvo nuostabus projektas, virtuvės recepto stiliumi pristatantis įvairius permainingus moters aspektus. Reikėjo rasti tą nepaprastai gražią, magišką būtybę, sugebančia viename asmenyje išreikšti skirtingas moteris: juokingą, jausmingą, rimtą, seksualią, švelnią, dvasingą, ryžtingą, stilingą, ekstravagantišką, elegantišką, paslaptingą… Pradėjome atrankas, peržiūrėjome apie 500 merginų nuotraukų, vaizdo įrašų, pagaliau išsirinkome 3, tarp jų – žymų vokiečių modelį Diane Kruger. Reikėjo jas pamatyti „gyvai“, natūralias, nepasidažiusias, – pasakojo Bruno Aveillan. – Niekada neužmiršiu to momento, kai labai vėluodama, paskutinė pasirodė Inna Zobova: juokingai pasidažiusi, su didžiulėmis raudonomis lūpomis… Tuo metu Paryžiuje vyko mados savaitė, tad ji atskubėjo tiesiai iš Thierry Mugler pasirodymo. Man visa tai pasirodė labai neįtikėtina, nerealu ir įdomu. Mergina taip suintrigavo, kad ją pasirinkau ne tik filmukui, bet ir gyvenimui.“

„Kai sutikau Bruno, apie meilę visai negalvojau. Tuo metu buvau modelio karjeros viršūnėje, iš Paryžiaus į Niujorką skraidydavau 2 karus per savaitę, dirbau labai rimtai ir beprotišku ritmu, kas pusvalandį bėgiodavau į atrankas, po 25 per dieną, neturėjau laiko nei poilsiui, nei asmeniniams malonumams. Mano agentūra „Viva“ tris dienas įkalbinėjo, kad į susitikimą su juo dar kartą nueičiau be makiažo, o man tai nebuvo labai svarbu, nes klientų tikrai netrūko, – juokdamasi prisiminė Inna Zobova. – Filmavimui kelioms dienoms išvykome į salas, darbas buvo fiziškai alinantis. Vienoje scenoje daugybę kartų su ilga geltona suknele teko nerti į vandenį, ji susisukdavo, pasidarydavo sunki. Taip pavargdavau, kad pabaigoje pati jau negalėdavau išeiti ant kranto. Baigiantis paskutinei dienai iš už kameros išlindo Bruno. Tik tada suvokiau, kad ten visą tą laiką buvo kažkoks gyvas žmogus. Vakare truputį pabendravome ir išsivažinėjome savo keliais. Net savo telefono numerio nedaviau, bet jis paskambino į agentūrą, mane susirado ir jau nebepaliko. Iki dabar negalėčiau paaiškinti, kas būtent pritraukė, matyt, kažkur pasąmonėje šis vyras ir buvo mano antroji pusė.“

Ilgą laiką pora bendravo kaip rožiniuose televizijos serialų romanuose – abu dėl profesinės veiklos daug keliavo, tad, kai kryptys kartais persipindavo, palikdavo meilės laiškelius įvairiuose viešbučiuose, oro uostuose, kaip kartą Meksiko mieste. Susitardavo apie slaptas vietas – bare, kairėje pusėje, ketvirtame fotelyje…

„Ir dabar mūsų santykiuose yra dalis magijos – laki vaizduotė padeda konstruoti tiek asmeninius santykius, tiek darbą. Iki šiol keliaujame daug, bet dažniausiai kartu, tad laiškučių jau neberašome, bet juos išsaugojome. Esame nepaprastai užsiėmę, 2002 metais apsivedėme, po to gimė sūnus – nejaučiu bėgančio laiko“, – pridūrė angeliško grožio moteris.

Karjera tęsiasi

Tikrai, Bruno Aveillan tęsia svaiginančią tarptautinę karjerą, režisuodamas reklaminius filmus tokiems žymiems vardams, kaip „Audi“, „Volvo“, „Toyota“, „Peugeot“, „Coca-Cola“, „Perrier“, „Orange“, „Bailey’s“, „Magnum“, „Lanvin“, „Swarovski“, „Guerlain“, „Chanel“, „Louis Vuitton“, „Cartier“ ir daugybei kitų. Jis filmavo daugybę žvaigždžių: Monicą Bellucci, Claudią Schiffer, Sharon Stone, Millą Jovovich, Amy Smart, Natalią Vodianovą, Louise Pedersen, Karlie Kloss, Natashą Poly, Gisèlę Bündchen… Išskirtinis, romantiškas, estetiškas, jautrus, fantastinis, įspūdingais specialiais efektais pripildytas trumpai pasakojamų istorijų braižas palieka neišdildomą įspūdį žiūrovui ir sulaukė daugybės garbingų apdovanojimų. Intymios emocijos, abstrakcija, poezija yra ir pagrindiniai gabaus vyro asmeninės kūrybos faktoriai. Jis daug fotografuoja, rengia parodas, suka eksperimentinius filmus. Neseniai įsteigė ir knygų leidyklą, skirtą labai aukšto lygio kolekciniams meno leidiniams.

Savo ruožtu Inna Zobova labai greitai tapo tarptautiniu mastu pripažintu modeliu, dirbo ir demonstravo kolekcijas daugybei prestižiškiausių mados ženklų, kaip „Armani“, „Thierry Mugler“, „Valentino“, „Dior“, „Yves Saint Laurent“, „Issey Miyake“, „Yohji Yamamoto“, „Balenciaga“, „Hanae Mori“, „Marc Jacobs“, „Nina Ricci“, „Hermès“, „Sonia Rykiel“, „Kenzo“, „Givenchy“, „Dries Van Noten“, „Vivienne Westwood“, „Christian Lacroix“… Ji taip pat pasirodė „Hermès“, „Roberto Cavalli“, „Armani“, „Christian Dior“, „L’Oréal“, „Guerlain“, „Lancaster“, „Burberry“, „Lancôme“, „Zappa“, „Nivea“, „Galeries Lafayette“ bei kitose reklamose ar ant didžiausių pasaulio mados žurnalų viršelių („Vogue“, ELLE, „Marie Claire“, „Femme“, GQ, „Harper’s BAZAAR“, „Dutch“, ID, „Allure“, „L’Officiel“, „Glamour“, „Le Figaro Madame“…).

90-ųjų žvaigždė 2002-aisiais tapo nauju žymaus apatinių drabužių ženklo „Wonderbra“ veidu, pakeisdama kitas gražuoles: Evą Herzigovą ir Adrianą Karembeu. 2004-aisiais ją reklamai pasirinko didelis parfumerijos ir kosmetikos parduotuvių tinklas „Sephora“.

„Į pasaulinį mados sūkurį, kaip ir dauguma merginų, patekau visai netikėtai. Besimokant Maskvos universitete mane sustabdė gatvėje ir pasiūlė padirbėti manekene vienoje vietinėje agentūroje. Po viso to, ką išgyvenau maža, sąmoningai nutariau būti laiminga, į gyvenimą žvelgti optimistiškai, tad, nors man jau buvo 19 metų, sutikau pabandyti. Tokiu būdu prisidurdavau pinigų studijoms. Tikrasis posūkis įvyko tų pačių metų rugpjūtį, kai per atostogas aplankiau modeliu Paryžiuje dirbančią draugę. Ji įkalbėjo pavaikščioti po agentūras, ką kartu ir padarėme. Nuostabiausia, kad beveik visos mane priėmė. Pasirinkau „Viva“, kuri pažadėjo ne šlovę, bet konkretų darbą, ir 1997-ųjų pavasarį pasirašiau kontraktą, –pasakojo Inna Zobova. – Tai – tikriausiai likimas, nes iš karto pradėjau fotografuotis žurnalų viršeliams. Rudenį, grįžusi iš Maskvos, savo veidą pamačiau visuose spaudos kioskuose, o pirmą kartą dalyvaudama Paryžiaus mados savaitėje turėjau net 30 pasirodymų. Prasidėjo svaiginanti karjera, nežiūrint į tai, kad mados pasaulyje buvau vėlai prasiskleidusi gėlytė. Padėjo geri fiziniai duomenys, pagal tos epochos reikalavimus idealios kūno proporcijos, o taip pat dirbant su fotografais jaučiamas nuoširdus vidinis malonumas.“

„Prisimenu, kaip nenorėjau eiti į apatinių drabužių ženklo „Wonderbra“ atrankas – juk turiu po širdies operacijos likusį didžiulį randą. Be to, pasaulinėje atrankoje dalyvavo 3000 merginų, tad galimybė laimėti buvo tikrai labai maža. Pirmame susitikime net nepasirodžiau, bet apie tai buvo pranešta agentūrai, kuri mane išbarė. Teko eiti, laukti ilgoje eilėje, kol mane apžiūrės. Po to dalyvavau dar dviejose atrankose Anglijoje ir JAV, pasidarė netgi smalsu, pradėjau tikėti pergale. Kai agentūra pranešė, kad pasirinko mane, pirmą kartą gyvenime pajaučiau, kad kartais gali labai pasisekti ir man, nebūtinai tik kitiems.“

Lengvos beprotybės sėkla

Per tą laiką Rusijos gražuolės gyvenime atsirado mylimas vyras, gimė sūnus. Pasikeitė gyvenimo motyvacija, jau nebesinorėjo nesustojant trankytis po pasaulį – juk jokie pinigai ar įdomus darbas negali atstoti bendravimo su vaiku džiaugsmo. Laiminga mama nutarė pristabdyti 13 metų trukusią sėkmingą modelio karjerą. Bet ne visai – ji dažnai vaidina vyro reklaminiuose filmukuose, kaip ir paskutiniame, skirtame papuošalams „Tiffany“.

„Tai – normalu, juk Inna yra mano mūza, turinti rusų tautai gana tipišką lengvos beprotybės sėklą, kas prancūzams neįprasta. Iš jos visą laiką laukiu netikėtų, nesibaigiančių siurprizų. Ši savita maniera jausti, galvoti, išreikšti, matyti pasaulį – spontaniška, nuoširdi, žmogiška, be išskaičiavimų, nelabai logiška, kartais mums yra sunkiai suprantama, kas mane žavi ir traukia.“

„Su kita moterimi, per daug prisirišusia prie bendrų gyvenimo taisyklių ar normų, aš, ko gero, neturėčiau tiek kūrybinės ar asmeninės laisvės, kuri užaugina sparnus. Su Inna tikrai nenuobodu, o pilka kasdienybė – tikrai ne mums, – prasitarė Bruno Aveillan. – Nežiūrint kiekvieno stipraus meninio charakterio, kuris mus vis tik labai jungia ir papildo, jau beveik 20 metų esame kartu, kas prabangos srityje gana reta. Manau, kad gyvenimas turėtų būti kaip įdomus, turtingas patyrimais ir, jei įmanoma, nuo pradžios iki galo gražus filmas. Stengiamės, kad kiekvieni metai atneštų ką nors naujo, nepatirto, bandome mūsų asmeninius santykius vystyti per nežinomas ateities projektų prizmes. Įkurtas mūsų prekės ženklas „Innangelo“ yra dar viena mūsų bendrų nuotykių dalis.“

Idėja gimė prieš kelerius metus, kai Bruno Aveillan, kurdamas „Louis Vuitton“ reklaminį filmuką, užsuko į jų tradicinių amatų dirbtuves ir buvo sužavėtas išskirtiniu meistrų rankų darbu. Jam šmėkštelėjo mintis panaudoti žmonos fotografijos darbus, juos sujungiant su mada, prabanga ir amatininkiškomis žiniomis. Juk Inna visada buvo labai kūrybinga, dar dirbdama modeliu be jokio konkretaus tikslo labai daug fotografavo, kas padėjo išlavinti akį, daryti jausmingas, įdomias nuotraukas. Išskirtinės kokybės šilkinės skarelės pasirodė pats greičiausias bei realiausias būdas, galintis sujungti visus šiuos elementus. Užvirė kūrybinis darbas. Inna Zobova, naudodama profesionalius vyro fotoaparatus, ieškojo įvairiausių motyvų – juk nuotraukos su skarelėmis turi būti tikslios ir didelės, atitikti tam tikrus techninius parametrus, kad jas būtų galima atspausdinti. Reikėjo surasti ir gamybos vietą. Koks turėjo apimti džiaugsmas, kai nežinomos, tik naujai iškeptos dizainerės, projektas, nežiūrint labai mažo skarelių kiekio, sužavėjo garsią prie nuostabaus Italijos Komo ežero esančią manufaktūrą „Ratti“.

Tapusi aukščiausios darbo kokybės simboliu, ji jau daugelį metų bendradarbiauja su prabangiais prekės ženklais, kaip „Salvatore Ferragamo“, „Louis Vuitton“ ar „Hermès“. Du estetai iki smulkmenų apgalvojo net pakuotę: po ilgų ieškojimų pagaliau išsirinko tik Japonijoje tradiciniu būdu rankomis gaminamą popierių. Vizualiai paprasta, bet labai subtili pilka dėžutė viduje slepia nuostabiame šilke atspaustą išskirtinės estetikos kūrinį. Norint sutvirtinti tiltą tarp meno ir mados, jie nutarė kiekvienais metais limituotoms, trijų skirtingų motyvų kolekcijoms, pasikviesti po du žinomus šiuolaikinius menininkus-avangardistus. Pradėjo nuo rumuno Mircea Cantor ir prancūzo Richard Texier. Kainos reliatyviai aukštos (90×90 cm 150 egzempliorių skarelės – 400–500 eurų, 160×140 cm 100 egzempliorių skraistės – 650 eurų, 240×140 cm 15 egzempliorių skaros „Sparnai“ – 750 eurų, šiuolaikinių menininkų 90×90 cm 100 egzempliorių darbai – 1000 eurų), bet jos atspindi visų įdėtas pastangas ir mažą serijų kiekį.

„Mūsų supratimu, tikra prabanga yra ne garsių prekės ženklų etiketės, bet aukšta kokybė, išskirtinis darbas, retumas, elegancija. Tai – ne komercija, o į mažą dėžutę telpanti svajonė. Unikali skarelė – labai graži, intymi dovana, kurią galimą turėti visą gyvenimą ir dar perduoti vaikams, – paaiškino Bruno Aveillan. – „Innangelo“ yra konkreti abiejų vaizduotės sukurtos vizijos ir mūsų nesąmoningai ieškomo grožio išraiška. Pinigai nėra ypač svarbu, dalį pajamų jau nusprendėme skirti labdarai. Žmona nuo pat pradžių norėjo, kad prekės ženklo esmė būtų pagrįsta jos asmenine istorija. Pavadinimas susideda iš dviejų žodžių „Inna“ ir „angelo“ (liet. angelas), nes karitatyviame fonde „The Heart Fund“ dirbantys medikai vadinami „širdies angelais“. Ji pati, trokšdama kiek galima ilgiau padėti segantiems širdies ligomis, jais nepaprastai tiki…“

Oficialus pirmosios „Innangelo“ kolekcijos pristatymas spalio viduryje įvyko žymiausioje Paryžiaus koncepcinėje parduotuvėje „Colette“, į kurią patekti yra ypač sunku. Vis tik realios sėkmės buvo sulaukta anksčiau, gegužės mėnesį vykusiame Kanų kino festivalyje. Per jo metu „The Heart Fund“ organizuotą labdaros vakarienę prodiuseris Swizz Beatz savo žmonai Alicia Keys nupirko tris „Innangelo“ skareles, o dar vieną – amerikiečių aktorius Leonardo DiCaprio. Greitu metu jas bus galima įsigyti ir interneto svetainėje www.innangelo.com.

Kuriant grožį įkūnyta viltis ir pergalė galėtų būti šios neįtikėtinos poros gyvenimo sinonimai. Jų paslaptinga jėga – nepertraukiamai drauge tverti naują, stiprų, magišką trečiąjį elementą. Innos Zobovos ir Bruno Aveillan galvose jau gimsta tolimesni nuostabūs „Innangelo“ vystymo planai.


← Grįžti

Komentarai:

 

Komentarų nėra.

Forumas
TEMA: Sulčių dieta
neteko bandyti, sportas man geriausia norit tureti tobula figura, pradejau namie, dabar salej jau ir papildus vartoju https://www.ponasbicepsas.lt/biotech-usa-nitro-pure-whey-2270g ir i varzybas ruosiuosi, o dietu nesilaikau kazkokiu ekstremaliu, nes norisi ir gerai ir sveikai jaustis, zinoma saldumybu atsisakiau :) ir beabejo pries varzybas tenka laikytis mitybos
TEMA: patarimai kaip kovoti su spuogais "akne"
O geeeras ir as gudrucio vaistinej apsiperku! patogu labai jau seniai internetu uzsakineju:P O del aknes tai daug vandens ir man butina gert kad lygesne oda butu, tik nepageriu ir pilna spuogeliu.. Naudingas straipsnis apie musu sveikata ir ligas http://plionke.blogas.lt/infekciniu-ligu-egzaminas-3.html#comment-12