Įsitikink ir tu: Lietuva – tobula vieta gyventi ir ilsėtis!

gegužės 30, 2018
Rimvydas Širvinskas-Makalius

Tik iš jos žmonės dažniausiai nori pabėgti, kaip jie patys sako, „ten, kur geriau, įdomiau ir šilčiau“ – tiesa, didžioji dalis bėga tik atostogoms.

Ir štai kelios priežastys, kodėl tai vyksta:

Šalyje kartais šalta: iš pirmo karto (arba visai) neužsiveda automobilis, ir nemaloniausias jausmas yra laukti, kol jo salonas nors truputį sušils, o prisilietus prie ledinio vairo neprilips rankos;

Niūru visomis prasmėmis: iš žmonių čia retai kada ištrauksi šypseną, pasitaiko apniukusių dienų – ypač tada, kai medžiai meta lapus;

Mažai gyventojų, nedideli ir pernelyg ramūs miestai;

Beveik nėra turistų, o ir tuos atvykusius vietiniai apgauna ir už kelionę taksi paprašo ne penkių, o penkiasdešimties eurų;

Šalyje tik miškai ir ežerai su upėmis, kur pasisuksi – ten gamta. Tikra nuobodybė, nieko įdomaus!

Aš irgi taip maniau gerus dvidešimt metų, kol galiausiai supratau: ESU NETEISUS. Taip, kalbu apie mano ir jūsų gimtinę – Lietuvą. Visą gyvenimą pats bandęs iš čia pabėgti, o savo turizmo karjeros pradžioje ir keliautojus skatinęs važiuoti atostogų į užsienį, šiandien pats mielai atostogauju Lietuvoje ir kviečiu tą patį daryti visus tautiečius. Keturiolika metų keliaudamas po įvairiausius pasaulio kampelius įsitikinau: Lietuva – tobula vieta gyventi ir ilsėtis! Netikite? Netrukus nuomonę galite pakeisti.

Metų laikai

To, kas mums yra visiškai įprasta kasdienybė, didžiajai daliai pasaulio niekada patirti neteks. Kalbu apie keturis metų laikus, kuomet didžioji dalis Azijos, labai pasistengusi, gali išskirti vos pusantro: trumpą lietaus ir ilgą sausąjį sezonus, o mokyklinukų vasaros atostogos prasideda gruodį.

Rojaus kampelyje Maldyvuose visus metus tiesiai į pakaušį plieskia saulė ir kaitina 33 laipsnių karštis. Visus metus saulė kyla šeštą valandą ryto, leidžiasi – šeštą vakaro. Ilgesnė nei 12 valandų diena? Ne, apie tai negirdėjome! Ir karštis, karštis, karštis. Atgaiva būna naktį – temperatūra atvėsta iki 28 laipsnių šilumos. Čia atvykti atostogų ir pasidžiaugti šiluma yra labai smagu, tačiau tik pagalvokite, kaip pasikeistų mūsų visų gyvenimas, jei ten reikėtų praleisti visus metus? Maldyvuose labai drėgna – išskalbti drabužiai lengviau išdžiūsta namo viduje nei lauke „ant saulės“. Žmonės į lauką išeina tik saulei nusileidus, kai bent kiek atvėsta oro temperatūra. Visuose namuose privaloma turėti oro kondicionierių, kurio naudojama elektra neįtikėtinai brangi: šioje šalyje elektra išgaunama generatorių pagalba, kurie varomi kuru. Dėl nuolatinės drėgmės, karščio, vėjo ir šalia esančio vandenyno labai dažnai genda technika. Galiausiai, karštis ir saulė taip išvargina, kad dienos metu vietiniai net kelis kartus eina nusnausti.

Gyvendami Lietuvoje turime galimybę stebėti, kaip po baltos žiemos pavasarį bunda gamta: pradeda skleistis medžių lapai, sužaliuoja žolė. Vasarą džiaugiamės malonia šiluma ir maudynėmis vandens telkiniuose (na, gerai, gal paskutinė vasara ir nebuvo tokia šilta, kokios norėjome…), „įsijungiame“ atostogų nuotaiką ir su draugais leidžiamės į baidarių žygius, gamtoje kepamės vakarienę.

Ruduo yra tas tarpinis metų laikas, kai gamtai ruošiantis žiemos miegui apmąstome ir savo nuveiktus darbus, prisimename artimuosius (tiek kartu su mumis esančius, tiek nebe), fotografuojamės auksiniame gamtos peizaže ir kimbame į naujus mokslus ar darbus. O apie lietuvišką žiemą, kurios metu turime tiek šaltų dienų, kiek pakanka sniegu pasidžiaugti, net kalbėti nereikia: pamenu, atostogavau Seišelių salose ir itin susibendravau su šeima, pas kurią namuose apsistojome. Pažadėjau sugrįžti į jų šalį ir paklausiau, ko norėtų lauktuvių. „Nežinau, ar tai įmanoma, bet labai prašau, atvežkite sniego – nesuvokiu, kodėl jis toks baltas, kai vanduo yra permatomas. Ar jis toks pat šaltas, kaip ir ledo kubeliai, kuriuos mes dedame į gėrimus jiems atvėsinti?“ Jau tada žinojau, kad sniego per visą gyvenimą jie gali taip ir nebepamatyti.

Man regis, trys mėnesiai kiekvienam metų laikui yra pats tas: spėjame pasidžiaugti šiluma, nepavargstame nuo šalčio, o subjurusius orus (kurių metu aš jaučiuosi gerokai darbingiau) tuoj pat keičia saulėti. Ar nemanote, kad gyvename idealioje vietoje pasaulyje?

Netikri senamiesčiai?

Pamenu, keliavau po Malaiziją ir susipažinau su vietine Safiya, kuri taip pat dirba turizmo srityje ir nemažai keliauja po pasaulį. Galėčiau ją net pavadinti turizmo profesionale, nes čia dirba daugiau nei dešimt metų. Galėčiau, jei ne vienas klausimas, kurio sulaukiau turistiniame autobuse atsisėdęs šalia jos ir pasakęs, jog esu iš Lietuvos.

„Lietuva yra Europoje, ar ne? Aš esu buvusi Paryžiuje, Barselonoje, Vienoje, Prahoje. Išmaišiau pusę Europos ir niekaip negaliu pamiršti Jūsų miestų senųjų rajonų. Rim (ji taip į mane kreipdavosi, nes ištarti RIMVYDAS buvo misija neįmanoma – aut. past.), o tie senamiesčiai yra tikri ar pastatyti dėl turistų?“

Ar suprantate, ką noriu pasakyti? Europa (ir Lietuva) tokia nuostabi, kad žmonės negali patikėti, jog tai tikra! Kai atsakiau Safiyai, jog mano Vilniaus senamiestis yra tikrų tikriausias ir jame netgi gyvena žmonės, mergina negalėjo patikėti: žmonės ten, kur milijonai turistų? Taip atradau dar vieną didelį pliusą, kodėl man gera gyventi Lietuvoje.

Masės žmonių

Jų čia paprasčiausiai nėra. Nepaisant to, kad valstybinės institucijos giriasi milijonais užsieniečių, kasmet aplankančių mūsų šalį, palyginus su kitomis Europos valstybėmis, pas mus turistų apskritas nulis. Tik nereikia dėl to liūdėti – jų ir tiek pakanka. Tie kokybiški keliautojai, atvykstantys į Lietuvą, vėliau savo prisiminimuose pasakoja, kad Lietuvoje jautėsi neįtikėtinai erdviai, neapsupti tūkstančių žmonių minios. Jiems nereikėjo laukti eilėse prie lankytinų objektų, jie galėjo apsigyventi kokybiškuose viešbučiuose už žemesnę nei kitur Europoje kainą.

Taip, mes mėgstame pasiskųsti dėl rytinių ir vakarinių spūsčių. Aš taip pat mėgau sėdėdamas automobilyje burnoti, kol apsilankiau Indijoje (Keralos regione), Šri Lankoje (Kolombe), Tailande (Bankoke) ir JAV (Los Andžele). Šiose šalyse ir jų didmiesčiuose žmonės į darbą važiuoja vidutiniškai vieną–dvi valandas, o spūstys keliuose susidaro visą parą. Ar galite tuo patikėti? Įsivaizduokite, kad keliaudami iš Vilniaus į Klaipėdą autostradoje bent tris kartus užstringate spūstyse. Sunku tai suvokti, suprantu, nes to paprasčiausiai niekada nepatiriame. Tai, kas vienam yra kasdienybė, kitam bus sunkiai suprantama.

Atostogavau Tailande, Krabi provincijoje. Laiveliu nuplaukėme į neįtikėtinai gražų Railay paplūdimį. Kapitonas, plukdęs dar dvi dešimtis turistų, kilometro ilgio paplūdimyje nerado vietos prisišvartuoti ir mūsų išleisti! Šimtai, o gal ir tūkstančiai turistų su asmenukių lazdomis, burzgiančios motorinės valtys, gausybė vietinių, krante neduodančių ramybės pasigrožėti paplūdimiu ir siūlančių masažą, šalto vandens, alaus, gerą restoraną ar pigią nakvynę. Kol atradau laisvesnį kampelį nuotraukai, spėjau susipykti su draugais, kurie, mane fotografuodami, kepa saulėje (o vakare pamatę sprandus įsitikinome, kad tikrai iškepė). Galiausiai nuotrauka nelikau patenkintas, o ir atrasti ramaus kampelio poilsiui nepavyko. Po kurio laiko su draugais leidausi į baidarių žygį Lietuvoje, kurio metu visą dieną praleidę gamtoje nesutikome nė vieno žmogaus, o mūsų nuotraukoms žavingoje gamtoje niekas netrukdė. Tuomet supratau, kas yra tikrasis poilsis.

Tautiečiai

Nors viešėdami užsienyje ir išgirdę šalia kalbančius tautiečius mėgstame apsimesti, jog nesame lietuviai, pasislėpti už kampo ir tyliai juos apkalbėti, tame nėra nieko blogo. Esame tokia maža tauta, kad ilgiau su jais pabendravę ne tik bendrų draugų, bet ir giminių ryšių atrastume. Taip, esame kiek šaltesni už pietiečius ir ne tokie atviri, emocingi. Tačiau esame paslaugūs vienas kitam ir už kiekvieną rekomendaciją ar pagalbos prašymą nesiekiame papildomos, paslėptos naudos.

Arabų ir kai kuriose Azijos šalyse yra įprasta net savo artimiausiems žmonėms rekomenduoti kirpyklą, parduotuvę, batų taisyklą ar drabužių siuvyklą, kurios darbuotojai už rekomendaciją jiems sumokės komisinį atlygį priklausomai nuo sumos, išleistos apsiperkant.

Kartą Šri Lankoje lydėdamas grupės turą laisvo laiko metu su gidu išėjau pasivaikščioti po jo gimtąjį Kandy miestą. Kalbėjomės apie paprastus dalykus: kiek šalyje kainuoja mokslai, koks yra vidutinis atlyginimas, ar gyventojai turi nemokamą gydymą. Staiga jis sustoja ir sušunka: „O, visai pamiršau, priminei man apie gydytoją! Savo broliui rekomendavau odontologą, jis čia netoliese dirba. Eime, turiu iš jo atsiimti dovanėlę už atvestą klientą.“ Žingsniuojame kalnuotomis Kandy gatvėmis, kol gidas atsiima 10 procentų atlygį už tai, kad atvedė pas jį savo brolį. Kitaip tariant, pasiima dalį savo brolio sumokėtų pinigų. Ir tai jiems normalu! Negalėjau patikėti ir labai džiaugiausi, jog mes ne tokie.

Kaip išpopuliarinti mūsų šalį?

Kad ir kaip gerai jaučiamės be turistų minios, jie mums yra reikalingi – priešingu atveju niekas taip ir nesuras Europos deimanto! Neverskime kaltės kitiems, kad jie nesiima tinkamų veiksmų Lietuvos reklamai. Pradėkime nuo savęs: kiekvienas mūsų tapkime šalies ambasadoriais. Juk turime daugybę draugų užsienyje. Pats metas juos pakviesti aplankyti mūsų šalį! Grįžę namo, jie su savo draugais dalysis teigiamais įspūdžiais apie tai, kokia graži Lietuva. Taip geras žodis sklis iš lūpų į lūpas, ir mes galėsime džiaugtis suaktyvėjusiu turizmu. Tik nepersistenkime – juk nenorime, kad nutiktų taip, kaip man Tailande.

Gražiausi Lietuvoje apžvalgos bokštai:

Vaizdas, vertas milijono – ir nemokamai!

Karščiausios šios vasaros kryptys:

Naujos kryptys iš Lietuvos – bet tik atostogoms!

Pavasarinį AŠ IKONA žurnalo numerį dar gali suskubti įsigyti prekybos vietose arba čia: https://www.perkuknyga.lt/lt/naujausios-knygos/vmg-as-ikona.-pavasaris-2018.html

 


← Grįžti

Komentarai:

 

Komentarų nėra.

Forumas
TEMA: Sportinė apranga
Visiškai sutinku :) Pradėt man sunku nebuvo, sunkiausia būdavo išlaikyti tą pastovumą sportuojant, nes kelis kartus sugebėdavau atsikelti ryte pabėgioti, bet poto tris kartus visiškai nesugebėdavau išlipti iš lovos. Tai labai padeda motyvuotis tos mažos detalės - graži ir patogi sportinė apranga ar skanus smoothie po treniruotės.Vistiek einant bėgioti savotiškai eini į žmones, tai aišku kad reikia atrodyti stilingai :) Tai sportinei aprangai visad buvau linkus netaupyti, tuo labiau kai ištisos drabužių linijos būna skirtos sportui :) O ir parduotuvių kur pasiižvalgyti irgi yra tikrai ne viena, vien kokioj panoramoj kiek jų gerų yra https://www.panorama.lt/parduotuves_kategorijos/sportas-laisvalaikis/ :)
TEMA: Alkoholio ribojimas. Už ar Prieš?
manau kad uz, nes lietuvoje kai tiek alkoholiku tai riekia imtis specialiu priemoniu