Kelias į laimingiausią būseną

sausio 28, 2018
Sonata Ramanauskienė

Nuotr. Brice Barrett

„Žmogaus stiprybė slypi jo charakteryje. Stiprus žmogus – tai kartu ir išmintingas žmogus, kuris supranta, kad pagrindinis jo prioritetas yra jo šeima.“ Garsi gospelų atlikėja ir eilių kūrėja Ellen J. Barrier nenujautė, kad šie jos žodžiai kažkada idealiai tiks ir jaunai gražuolei lietuvaitei. Vika Špalovaitė (31) šiandien valdo žurnalų leidybos imperiją ir… žemai lenkia galvą prieš skrupulingai puoselėjamas šeimos vertybes.

Versli moteris džiaugiasi esanti iš tų žmonių, kurie tinkamu metu visada atsiranda tinkamoje vietoje. Nuo mažens tėvų pavyzdžiu paskatinta ji troško, kad apie ją pirmiausia kalbėtų darbai, o ne asmeninės savybės. Ji ir dabar į pirmą vietą save iškelia kaip dukrą, po to – kaip seserį, Dominykos tetą, mylimąją, draugę ir tik tuomet save identifikuoja kaip įmonės vadovę. Visgi, pasak Vikos, įmonė jai reiškia labai daug, nes yra tarsi įrodymas, kad ji jau įgyvendino dalį savo svajonių. „Šiuo metu esu pasiekusi laimingiausią būseną, kai ryte atsikėlusi noriu į darbą, o vakare noriu namo. Aplink save jaučiu vien harmoniją ir tai laikau didžiuliu asmeniniu pasiekimu“, – prisipažįsta pašnekovė, trejus metus vadovaujanti įmonei, kuri skaitantiems žmonėms kas mėnesį išleidžia daugiau nei 15 skirtingo pobūdžio leidinių.

Prieš ateidama į vadovės postą dirbote banke, visa tai atrodo taip toli nuo kūrybos ir meno… Lengva buvo prasilaužti?

Pastebėjau, kad dažnai mano pasvajojimai virsta realybe. Štai pirmame kurse eidama į paskaitas pro banką vis žvilgčiodavau į jį ir įsivaizduodavau, kad jame dirbu. Kol kažkodėl kartą užėjau, pasisiūliau ir… buvau priimta! Banke įgavau neįkainojamą patirtį, išmokau savidisciplinos, kuri dabar labai praverčia vadovaujant. O svarbiausia, kad ten dirbdama susipažinau su savo gyvenimo mentoriumi – žmogumi, kurio dėka tapau tokia, kokia esu dabar, kuris mane užaugino profesine, emocine prasmėmis. Tai jo palaikymas „Tu gali!“ suteikė man drąsos imtis vadovavimo leidyklai. Banke duris uždarydavau penktą vakare – ir tiek žinių, o dabar tik techniškai uždarau leidyklos duris, tačiau emociniame lygmenyje ir po penktos valandos vis dar vyksta darbas. Jaučiuosi labai tvirtai ne tik dėl savo asmeninių savybių ir begalinio noro, bet ir dėl to, kad manimi patikėjo ir davė įrankių darbui.

Kokia sėkmės magija padėjo įsitvirtinti?

Visada žinojau, kad jeigu negerbsiu savęs, manęs negerbs niekas. Atėjus į leidyklą tas įsitikinimas griuvo, nes visi darbuotojai buvo už mane vyresni dešimt metų, jie žinių ir patirties turėjo daugiau už mane, o aš tik gerai gaudžiausi skaičiuose. Todėl pirminis uždavinys buvo užsitarnauti jų pagarbą. Nusprendžiau atsipalaiduoti ir būti tokia, kokia esu: parodžiau, kad noriu dirbti su tais, kurie nevertins manęs pagal mano išmanymą apie žurnalistiką, bet vertins kaip asmenybę, su kuria dėl abipusių pastangų galėsime kartu leisti žurnalus. Per pirmąjį susirinkimą pasakiau du dalykus, kurie ir tapo sėkmės raktais: pirma, susitarėme, kad dirbsime ne kaip vadovė su pavaldiniais, o kaip partneriai; antra, kad aš noriu, moku ir galiu dalintis.

O kaip reaguojate į rinką, kas Jums yra skaitymas ir pati spauda?

Rinka yra labai aiškiai susiskirsčiusi į mažas, vidutines ir dideles pajamas gaunančiuosius. Aš kuriu produktus, skirtus viduriniajai – inteligentijos klasei, kuri niekada nesustos skaityti. Sakote, skaitymas iš popieriaus eina į praeitį? Nesutinku! Aš pati iki šiol neturiu planšetinio knygų skaitytuvo, kurį galėčiau vežiotis į keliones. Mano artimieji vis stebisi, kad pusę lagamino vietoj drabužių užima leidiniai (šypsosi).

Popieriuje ne tik mintis ir raides matau – mano visi žurnalai ir knygos pribraukytos, prirašinėtos, geltonais lipdukais prižymėtos. Užtat esu rami, kad, prireikus patarimo ar svarios minties, ją rasiu savo bibliotekoje. Todėl knygas tik perku ir niekada jų nesiskolinu. Man ypač brangus žmogus prieš dešimt metų padovanojo Michailo Bulgakovo knygą „Meistras ir Margarita“, ir nuo to laiko ji mane lydi ir lydės visą gyvenimą – ji tarsi burtaknygė, nes kai nežinau atsakymo į kokią tuo momentu susidariusią situaciją, aš atverčiu pirmą pasitaikiusį puslapį ir visada jį randu.

Rinka keitėsi, keičiasi ir dar ilgai keisis, tokie žmonės, kaip aš, visada išliks lojalūs spaudai, ir ta mūsų bendra meilė skaitymui niekada iš rinkos neišstums spaudos.

Leidžiate vyriško, moteriško ir mamyčių sektorių leidinius „A-ZET“, „Žvejys ir žuvis“, „Tik vyrams“, „Keturi ratai“, „Moters savaitgalis“, „Moters savaitė“, „Mažylis“, „Virtuvė“, Nuo…Iki…“ . Ir tai dar ne pabaiga! Šiame būryje turite mylimukų?

Kiekvienoje grupėje turiu po vieną mylimuką, tačiau korektiškumo sumetimais neįvardysiu (šypsosi). Beje, iki posto leidyboje dirbdama banke skaitydavau tik didelės apimties leidinius – tokius, kad net kartais pasimiršdavo, knyga tai ar žurnalas. Niekada nerūpėjo apkalbų skiltys, nes pati esu iš tų, kurie apie save mažai pasakoja ir kitais mažai domisi. Nors dabar dėl darbo specifikos tenka sužinoti labai daug… Dievinu istorijas – jose glūdi vertingos patirtys. Yra žmonių, kurių veiklą seku ir mokausi iš jų, neretai skaitant su jais interviu pagalvoju: „Geras, juk tai mano žodžiai!“

Daug skaitau apie keliones, kurias dievinu. Antai šįmet trys draugės keliavome į Balio salą. Prieš tai itin daug skaitėme apie ją, ir kai ten nuvykome, buvome viena kitai nuostabiausios gidės.

Prasitarėte, kad apie save nemėgstate pasakoti…

…tai tik iš meilės sau. Savo artimą aplinką tiek myliu, kad tą meilę laikau savyje nenorėdama išsidalinti. Lėmė ir mano šeimos auklėjimas – galvoju, kad mano darbai yra įdomesni nei aš pati. Darau viską tyliai ir su begaline meile, o jei jos nėra, negaliu savęs priversti net pajudėti.

Gyvenu teisingą gyvenimą, esu labai gerame santykyje su savimi. Dėl naujo automobilio, kailinių, nulūžusio nago ar rankinuko juk netapsiu vertesnė, gražesnė ar įdomesnė, kad spaudai pranešimus teikčiau (juokiasi).

Jūsų gyvenime itin svarbią vietą užima šeimos puoselėjamos vertybės…

Man labai svarbu, kad šeimos galva būtų vyras, nes tokioje šeimoje aš užaugau. Mano mamytė yra ta meilė ir tas jungiklis, kuris reikalingas brėžiant ribas tarp griežtumo ir to, kas galima. Su sese turiu ypatingą ryšį, mes kaip viena siela, stengiamės kuo daugiau laiko leisti kartu. Todėl aš tokį šeimos modelį šiandien savaime keliu į SAVO kuriamus namus. Perkopusi trisdešimtmetį giliai širdyje pagaliau suvokiau, kodėl dar vis neturėjau šeimos – nes man dviese turi būti geriau nei vienai! Ir kaip tik dabar pagaliau atėjo toks metas… Galiu būti su žmogumi, su kuriuo matau tolimą ateitį. Mokėjau išlaukti ilgų distancijų bėgiko šalia savęs. 

Bet juk nesate iš tų, kuri niekada neištaria griežto „ne“?

Atverdama namų duris dažnai galvoju: „Direktorė liko darbe, o namo pareina moteris…“ (juokiasi). Žinau, kad daugelio vyrų svajonių žmona yra ta, kuri truputėlį neprigirdi ir neprimato, todėl kažkurias savo savybes moku sutramdyti ir jų vietoje atsiranda nerealiai daug tolerancijos. Savo darbinio vadovavimo stengiuosi neparsinešti namo.

Nuotr. Brice Barrett

Vadovė – moteris. Tai privalumas ar minusas? Ką byloja Jūsų pačios patirtis?

Jeigu Lietuvoje man tektų į savo postą skirti žmogų, be kalbų rinkčiausi vyrą. Nes vyrams verslą mūsų šalyje valdyti lengviau, jiems visur durys veriasi plačiau. Pati kaskart patiriu, kad dar neprasidėjus diskusijai manyje vyrai pirmučiausiai mato jauną gražią moterį ir tik prasidėjus deryboms sutikę pagal plauką išlydi pagal protą.

Nejaugi Jūsų grožis neišverčia visų durų?

Prie grožio akis labai greitai pripranta ir kas tada lieka? Man gražus žmogus yra protingas žmogus. Ir todėl pati siekiu tokia būti. Juk jeigu moteris išmintinga, savo moteriškumu papirkdama akį ir širdį, ji gali daugiau laimėti už vyrus. Visgi ieškant verslo partnerių tenka gerokai įrodinėti, kad esu tokia pat stipri kaip jie. Todėl ir sakau – „graži moteris vadovė“ turi dvi medalio puses.

Bet juk patinka būti gražiai?

Labai (juokiasi). Man grožis reikalingas, kad jausčiausi gerai. Kai kūnas sveikas, esi pati sau graži kad ir be makiažo. Sveikai maitinkitės, sportuokite, disciplinuotai gyvenkite – ir nuotaika bus visada gera! Ją dar labiau pakelia skoninga apranga, sutvarkyti nagai, prižiūrėti plaukai…

Neslėpsiu, pagundų su kiekviena diena vis daugėja gražioms moterims. Tačiau niekada dėl trumpalaikio nuotykio neišduočiau, visų pirma, savęs.

Mėgaujuosi laisve veikti, gerai dirbti, būti nuo nieko nepriklausomai. Visgi tikroji mano prigimtis – būti gera žmona, vaikų mama ir tik tuomet – verslia moterimi. Galbūt todėl man likimas iš pradžių davė karjerą, o jau paskui – meilę.

Tikriausiai vyriškų ir moteriškų žurnalų leidyba leidžia nesunkiai apibūdinti šiuolaikinius vyrą ir moterį…

Papasakosiu istoriją apie „A-Zet“ žurnalą, kuris kitąmet švęs penkiolikos metų jubiliejų. Kartą paklausiau jo įkūrėjo, kaip atsirado toks pavadinimas? Ir išgirdau: „Žinai, Vikute, kai prieš penkiolika metų vyrai pradėjo praustis, tai jie pradėjo ir skaityti.“ Šiandieniniai vyrai yra intelektualiai užaugę, protingi, apsiskaitę, žinantys gyvenime savo vietą, nesimėtantys, viską darantys laiku. Pastebiu ir tai, kad šiuolaikinių vyrų stiprybė glūdi jų tvirtose šeimose, kuriomis jie didžiuojasi, gerbia savo žmonas ir jų nekaitalioja – štai kas labiausiai mane žavi! O visiems kitiems vyrams siunčiu žinutę – protingos moterys yra brangus malonumas! Ir džiaugiuosi, kad tokių kasdien sutinku vis daugiau.

Turite savo moterį ikoną?

Tai mano mama. Tai supratau jau paauglystėje, kai rinkausi savo stilių. Ir dabar, kurdama savo šeimą, suprantu, kad iki šiol ji yra mano ikona absoliučiai dėl visų vertybių, kurios yra mano širdyje. Nors manyje skonis labai evoliucionuoja. Kažkada man nebuvo gražesnės moters už Penelopę Cruz – vien dėl išvaizdos. O štai už savo mamą, kuriai dabar 56-eri, nuostabesnio pavyzdžio visomis prasmėmis iki šiol nerandu. Kasdienis bent minutę trunkantis pokalbis su ja apie bet ką mane įkvepia. Mama visada rami, moka tvardytis, o aš galiu būti labai kategoriška. Todėl jos vidinė ir išorinė harmonija mane skatina elgtis geriau, gražiau, su didesne meile – ir tai be galo imponuoja.

Kas teikia Jums didžiausią džiaugsmą?

Kažkur skaičiau, kad jau pats džiaugsmas yra džiaugsmas. Dažnai juokauju, kad viskas, kas prasideda D raide, man teikia didžiausią džiaugsmą!

Ko tikitės kaip vadovė iš 2018-ųjų metų?

Pastovumo. Visur. Be įvykių forsavimo. Nes pats nepastoviausias dydis yra pastovumas. Išlikti stabiliems. Kad išliktų su manimi visa esama komanda. Nes mano verslo sėkmės paslaptis yra žmonės, su kuriais dirbu kasdien.


← Grįžti

Komentarai:

  • Lina sausio 29, 2018, 11:03

    Vika pazystu nuo mazens.ji dar mergaite budama pasiekdavo ko noredavo.ir savo pastangomis!del to,niekas neabejojo,kad ji viska,apie ka svajoja,pasieks.ir pasieks pati.ir tai yra jos seimos,ypatingai,mamos,indelis ir auklejimas.todel Vikai ir dabar,pirmiausia-seima,zmogiskos vertybes.ji nuostabi!Kuo didziausios laimes,Vikute,tavo gyvenime!tu to nusipelnei.didziuojames tavimi,ir dziaugiuosi kartu.Sekmes visur ir visada.

Forumas
TEMA: patarimai kaip kovoti su spuogais "akne"
Merginos, kokiose internetinėse parduotuvėse jūs perkat kosmetiką? Aš radau tokį puslapį inbeauty, kur labai didelis pasirinkimas lyg ir kokybiškos lietuviškos kosmetikos (ir ne tik, aš tiesiog labai patiko ODA brendas)  https://inbeauty.lt/oda-kosmetika, bet anksčiau aš ten niekad nepirkau. Kainos prieinamos. Gal kuri nors užsisakinėjot ten? Papasakokit.
TEMA: Kokia Tavo svajonių šalis?
Aš visai neseniai grįžau iš povestivinės kelionės iš Tailando, tai ten mano nauja svajonių šalis. Iki tol su vyru labiausiai mėgom Ispaniją, bet Tailandas pranoksta visas šalis, kuriose iki šiol buvome. Labai gerą įspūdį paliko viskas, tiek maistas, tiek vietiniai tiek oras ir paplūdimiai. Dar labai maloniai nustebino kelionės gidas, nes mes labai retai imame kelialapius, bet manau dabar dažniau juos pirksime, nes tikrai smagu klausytis žmogaus, kuris tikrai daug žino apie tą šalį, beto ir laiko susitaupo, kai nereik klaidžiot po gatves, kas tikrai būtų nutikė, jeigu būtumėm keliavę dviese, nes pati šalis tai labai paini. Jeigu kam įdomu, tai kelialapį ėmėm iš čia https://travelplanet.lt/keliones/azija/tailandas/kelione-i-tailanda-smalsiems . Manau tolimesnėm kelionėm labai apsimoka imti kelionę su gidu, vat kokioj Ispanijoj arba apskritai Europoj tai aišku geriau keliaut savarnakiškai, bet egzotiškose šalyse tikrai sunkiau susigaudyti :)