Milana Jašinskytė apie mylimąjį Mindaugą Rainį: „Žinau, kad jis nepastatys namo, ką padarytų kitas vyras“

rugpjūčio 8, 2018
Rima Aukštuolytė

Nuotr. Laima Kavaliauskaitė

Jie abu – lengvai pakilę nuo žemės, einantys prieš sistemą. Viešai žinoma, kad Milana Jašinskytė, „Milana Dance“ ir „Milana Yoga“ įkūrėja, bei televizijos projektų prodiuseris Mindaugas Rainys susipažino viename šokių projekte, tačiau abu tvirtina, kad po to jiems dar reikėjo laiko vienas kitą atrasti. Ir taip – jau kelerius metus jie papildo vienas kitą ieškodami savęs. Pavyzdžiui, Mindaugas kiekvieną savaitę „apšviečia“ Milaną, kas šiuo metu vyksta Lietuvoje ir pasaulyje, nes ji savo noru ignoruoja žinias. Kaip pati sako, nenori žinoti kasdienių aktualijų ir rūpesčių: „Seniau galvojau, kad su manimi kažkas blogai, bet dabar galvoju, kad su manimi viskas net per daug gerai. Tačiau likimas siuntė vyrą, kuris dirba televizijoje.“ O Mindaugas, sutikęs Milaną, ne tik atrado jogą, bet ir išmoko iš tiesų keliauti – su kuprine ant pečių po visą pasaulį.

Milana, jūs atrodote tokia ore sklendžianti moteris, neapčiuopiama. Kaip susitvarkote šiame žemiškame gyvenime ir šiuose tarpusavio santykiuose?

Aš esu oro stichija, kaip tas aitvaras, o Mindaugas – ne inkaras, kuris mane laiko ant žemės, o žongliruotojas. Primena, kada per daug pakylu nuo žemės ir nuleidžia žemyn (juokiasi). Bet leidžia skraidyti, nes žino, kad negali visiškai nuleisti aitvaro ant žemės – tada jis tiesiog neveiks.

Bėgant metams ateina suvokimas, kad nebereikia mokėti visų dalykų. Pavyzdžiui, nekompleksuoju, kad neišmanau IT dalykų ar akcijų rinkos. Taip išmokau priimti ir kitą žmogų tokį, koks jis yra. Žinau, kad Mindaugas nepaims malkos ir nepastatys namo, ką gal padarytų kitas žemiškas vyras. Partnerystėje svarbu paskatinti esamus talentus ir neversti žmogaus daryti to, ko jis nenori, vien dėl to, kad taip daro kiti.

Mindaugai, pamenate, kada pirmą kartą Milaną kavos pakvietėte?

Tos kavos net nebuvo (abu juokiasi). Būtų per daug nuobodu.

Mes einame prieš sistemą, tačiau neignoruojame gamtos siunčiamų moters ir vyro klausimų. Milana visada bus moteris, ir aš norėsiu ja pasirūpinti, klausimas, kokia forma. O Milana norės rūpintis vaikais ir manimi, kartu norės, kad būtų ja pasirūpinta.

Gal tada Milana pradžioje pakvietė jus į jogos pamoką?

Mindaugas: Ir jogos tuo metu dar nebuvo mano gyvenime. Iš tiesų, mes kartais net ir po šokių projekto dirbdavome kartu, taip sukrisdavo darbai. Kažkada kolega Naglis buvo sakęs, kad nesvarbu, kaip būtų susidėsčiusios planetos ar žvaigždės, mes bet kokiu atveju būtume su Milana susitikę. Taigi, mūsų kava buvo ne romantinė, o darbinė (juokiasi). Abu esame kūrybos partneriai. Milana, ieškodama savęs, ieškodama pasaulio, jogos, pasiėmė mane už parankės į kelionę.

Nuotr. Laima Kavaliauskaitė

Milana: Kai pajunti tikrą vienas kito palaikymą, labai sunku gyventi be jo. Tas darbas ir bendravimas man buvo kaip šviežio oro gurkšnis, užsimezgė dvasinis ryšys. Sau medalį galiu kabinti už tai, kad parodžiau Mindaugui pasaulį per keliones. Darbiniais kelias jis buvo išmaišęs visą Europą, bet tai, mano nuomone, nesiskaito. Mes keliaujame su kuprinėmis ant pečių po pasaulį. O pasaulis neapsiriboja Europa. Mindaugas buvo atviras naujoms patirtims. Keliaujant atsiveria visai kiti kūrybiniai klodai. Mus suvedė kūryba darbui ir gyvenimui. Abu esame nežemiški žmonės. Tai – viena iš mūsų problemų.

Tokiu atveju norėčiau pamatyti, kaip atrodo jūsų ginčas.

Milana: Mindaugas turi ugnies (juokiasi).

Mindaugas: Bet aš turiu ir vandens savybių, kurios padeda prisitaikyti esant bet kokioms sąlygoms. Kita vertus, nuo vėjo priklauso, vanduo bus ramus ar audringas. Mūsų ginčai būna reti, bet jie kyla iš gilumos. Tada jau suprantame, kad reikia ieškoti giluminės priežasties. Tikrai nesipykstame dėl neplautų indų.

O tai kas tada namuose plauna indus?

Milana: Mes nesame pasiskirstę darbų. Taip pasireiškia tas mūsų žemiškumo neturėjimas.

Mindaugas: Aš kadangi daugiau gaminu, pats ir susitvarkau. Vieta, kur gaminamas maistas, turi būti tvarkinga. Įsivaizduokite, kartais prašau Milanos paskaityti normalią knygą, pavyzdžiui, „Čipolino nuotykius“, nes jos skaitoma literatūra yra spiritualinė, beieškančio visatos žmogaus.

O ko jūs, Milana, ieškote?

Milana: Aš nuolat mokausi. Bandau susipažinti su pasauliu, koks jis yra. Nedaug yra žmonių, kurie su juo susipažįsta. Mano atspirties taškas yra joga, bet jis – labai platus. Skaitau nuo biografijų iki knygų apie kvėpavimą.

Mindaugas: Kartais susimąstau, kad pas mus nėra kasdienybės momentų. Nesureikšminame buitinių dalykų, todėl nėra ir paprastų ginčų dėl pakabinto rankšluosčio. Tad „Čipolino nuotykiai“ leidžia sugrįžti ant žemės.

Kaip prasideda jūsų rytas? Nuo jogos užsiėmimo 5 val. ryte?

Mindaugas: Mūsų rytas prasideda skirtingai. Aš vis dar dirbu normalų korporatyvinį darbą, kuris mane kasdien nuleidžia ant žemės. Keliuosi anksti, tuo metu Milana dar miega. Mūsų joga susideda į savaitgalio dienas ir pamokas vakarais, kur abu darbuojamės: ji – kaip mokytoja, aš – kaip asistentas.

Milana: Aš esu pelėda ir mano ritmas nėra toks, kad galėčiau 5 ryto keltis (juokiasi). Joga į mūsų gyvenimą įnešė teisingą vaibą. Niekas gyvenime tau negali surašyti taisyklių.

Mindaugas sako, kad laužote tas taisykles ir nusistovėjusią sistemą. Kaip tai atrodo?

Mindaugas: Pavyzdžiui, aš netikiu, kad aistra arba romantika žlunga po dviejų mėnesių pažinties, o po trejų metų jau ir meilė baigiasi. Jei žmonės turi netikusius kelis santykius, paskui jie tuo įtiki. Mums su Milana atsirado galimybė laužyti šitą egzistuojantį stereotipą. Mūsų pažintis ir užgimęs jausmas tęsiasi jau kelerius metus ir aš džiaugiuosi, kad kasmet įvyksta kažkas, kas priverčia į vienas kitą pažiūrėti iš naujo.

Nuotr. Laima Kavaliauskaitė

Milana: Vyksta nuolatinis augimas, nuolatinis domėjimasis. Man baisu, kad gyvenime gali atsitikti kažkas normalaus, rutiniško: normali darbo vieta, kėlimasis ryte tam tikrą valandą ir žinojimas, kas tavęs laukia. Man asmeniškai svarbu palikti erdvės improvizacijai. Per tuos kelerius metus įvyko labai daug, ko neplanavome. Matyt, širdyse esame atviri visoms avantiūroms ir nuotykiams, todėl jie pas mus mielai lankosi. Mindaugas sako, kad kai aš pradedu stumdyti namuose spintą, jau reikia kažko laukti (juokiasi). Per ketverius metus sofa jau buvo visose įmanomose ir neįmanomose vietose. Tada ir gaminti daugiau pradedu, kaip normali moteris.

Mindaugai, o ką jūs tada darote, kai stumdoma spinta?

Mindaugas: Tomis dienomis tampu labai atidus. Pamatuoju kiekvieną judesį. Kartais ji savo žemiškumą dar pabando strateguoti planuodama savo savaitę, bet planas pavyksta daugiausiai kelias dienas (juokiasi). Vėliau ją tas žemiškumas pradeda spausti.

Kitas etapas – kai grįžęs randu užmerktas pupas. Tai įvyksta kelis kartus per metus. Suprantu, kad irgi lauks įdomus periodas. Milana gyvenime skraido, svajoja, filosofuoja, o staiga – žemiškos pupos (juokiasi).

Milana: Nutupiu ant žemės, pabūnu normalia moterimi (juokiasi). O tada vėl išskrendu pailsėjusi. Matyt, man taip ateina įkvėpimas. Jei tas žemiškas periodas užsitęsia bent savaitę, jau pradedu nervintis (juokiasi). Visgi net fainų dalykų planavimas pradeda spausti, nes verčia įsipareigoti. O aš įsipareigoti nemėgstu.

Bet juk jūs įsipareigojote Mindaugui?

Milana: Ne, mes nesame įsipareigoję – esame laimingi. Santykių esmė ir yra tokia – leidžiame būti vienas kitam laisvais žmonėmis.

Mindaugas: Net santuoka – jei tai kažkada įvyktų, tai nebūtų jokia forma normalu. Galime ir dabar po interviu nueiti ir susituokti, jei taip nuspręsime. Nei aš, nei Milana neprivalo atsiklausti, jei nusprendžiame kažką daryti. Pavyzdžiui, Milana šią vasarą penkioms savaitėms išvažiuoja į meditacijos stovyklą. Ir jai nereikėjo tam gauti mano leidimo.

Mindaugai, o nėra baisu, kad Milana savo kelionių metu sutiks kitą žmogų?

Mindaugas: Vadinasi, taip buvo lemta. Bet jai nereikia net išvažiuoti, kad taip nutiktų. Man irgi nereikia išvažiuoti. Nesakau, kad man nebūtų skaudu ar liūdna, jei taip nutiktų, juk gyvename ne tik dėl to, kad mus vienija kūryba. Mus vienija ir jausmai. Tik dėl to negaliu tam žmogui uždrausti keliauti ar daryti tai, ką jis nori. Santykiuose fokusuojamės į tai, kas yra dabar. Ir aš nemanau, kad tai, ką mes turime, yra verta iškeisti į kažką kitką. Bet niekas nežino, kas bus po kelerių metų.

Mums būtų gaila to dueto, ryšio, kuris yra nepalyginamas su niekuo, ką turėjau iki šiol gyvenime. Mūsų sukurtame šiltnamyje auga viskas: ir braškės, ir pomidorai. Visgi savintis gali daiktus, o ne žmogų. Jei savinsiesi žmogų, tada atsiras priekabės dėl visko – užklius ir neišplauti indai.

Milana: Mindaugas yra sakęs, kad tai tikriausiai būtų kažkas tokio, prieš ką jis negalėtų pasipriešinti. Su amžiumi suprantu, kad visiškai tave tenkinantį santykį sunku rasti. Nauja meilė taip lengvai nepasibeldžia. Neateis naujas žmogus su visiškai tave tenkinančiu paketu.

Kita vertus, jei žinočiau, kad mūsų santykis yra amžinas, man tai jau šią akimirką būtų nuobodu (kvatoja). Kaip nuobodžiai tai skambėtų.

Rytais jūsų keliai prasilenkia. O kada jie susiduria?

Mindaugas: Mes susitinkame vėlai vakare po darbų ir kas vakarą tiesiog dar iki išnaktų kalbamės apie viską, kas vyksta pasaulyje. Beje, o kodėl jūs galvojate, kad tik Milana gali kažką susirasti? Kodėl mano tema nėra paliečiama (juokiasi)?

Sąlyginai esame savanaudiški vienas kito atžvilgiu. Esame įvertinę, koks privalumas savęs ieškoti ir kai šalia esantis žmogus netrukdo to daryti, tik skatina. Tokiu būdu vienas kitą papildome.

Milana: Mindaugas mokosi per mane, jis priima informaciją. Aš kalbu, jis padeda man save išklausyti. Paantrina arba papildo, jei kažko nežinau, o savo išvadas padarome jau drauge. Jei šalia būtų žmogus, kuris galvotų, kad kalbu nesąmones… Tada jau bėgčiau ir į kairę, ir į dešinę (juokiasi). Nes tu ieškai to, ko tau trūksta, nepriklausomai nuo lyties.

Stabilumo netrūksta jūsų gyvenime? O gal Milanai jo net nereikia?

Mindaugas: Priešingai, Milanai jo net labai reikia tam tikrais aspektais.

Milana: Aš kartais taip kumščiu dedu į stalą, kad maža nepasirodo (juokiasi). Gal čia man išlenda praeities baimės – buvau palikta tėčio, mama augino mane viena. Todėl kartais kyla noras gyventi taip, kaip gyvena kiti žmonės. O paskui pagalvoju, ką čia per nesąmones kalbu. Mano, kaip moters, lizdo sukimo jausmas nėra stiprus, bet kartais būna visko. Tokiais atvejais galvoju, iš kur tai kyla. Suprantu, kad iš baimių. Svarbu atpažinti šį sutrikimą ir pažiūrėti, kur yra ta tiesa. Lizdas man reikalingas, bet ne tokios formos. Jaučiuosi šiuose reikaluose bosas. Esu (klausia Mindaugo – red. past.)?

Mindaugas: Nežinau (skėsteli rankomis – red. past.).

Kur tada yra jūsų namai?

Milana: Jaučiu, kad tuos dalykus nuspręsiu aš, o tada juos darys visi kiti. Pavyzdžiui, noriu svajonių namų. Nors jei žinosiu, kad čia – mano paskutiniai namai, man pasidarys nuobodu. Todėl ieškau atsakymo, kaip atrodytų mano galutiniai namai. Nenustebčiau, jei po penkių savaičių meditacijos pasakyčiau, kad mano namai yra pasaulis (juokiasi).

Mindaugas: Už namų juk slepiasi kiti dalykai: šeima, meilė, jaukumas… Ir su Milana daug apie tai kalbame. Išvardytus dalykus, kurie sukuria visą nuotaiką, mes sudedame į tam tikrą fizinį pavidalą. Aurą su Milana mes jau turime, o fizinį pavidalą sukursime kažkur pasaulyje. Svarbiausia į lagaminą mums susidėti save.

IEVA ZASIMAUSKAITĖ PRABILO APIE DEPRESIJĄ, SUNKUMUS IR PASIKEITUSĮ GYVENIMO BŪDĄ

 

LIETUVOS REKORDININKAS DANAS RAPŠYS: „GERIAUSIAS ATSIPALAIDAVIMO BŪDAS – GULĖJIMAS LOVOJE“

 

LEDO RITULININKAS MANTAS ARMALIS: „NORINT TAPTI MODELIU, DAUG DARBO ĮDĖTI NEREIKIA“

 

 


← Grįžti

Komentarai:

 

Komentarų nėra.

Forumas
TEMA: Kokia Tavo svajonių šalis?
Aš visai neseniai grįžau iš povestivinės kelionės iš Tailando, tai ten mano nauja svajonių šalis. Iki tol su vyru labiausiai mėgom Ispaniją, bet Tailandas pranoksta visas šalis, kuriose iki šiol buvome. Labai gerą įspūdį paliko viskas, tiek maistas, tiek vietiniai tiek oras ir paplūdimiai. Dar labai maloniai nustebino kelionės gidas, nes mes labai retai imame kelialapius, bet manau dabar dažniau juos pirksime, nes tikrai smagu klausytis žmogaus, kuris tikrai daug žino apie tą šalį, beto ir laiko susitaupo, kai nereik klaidžiot po gatves, kas tikrai būtų nutikė, jeigu būtumėm keliavę dviese, nes pati šalis tai labai paini. Jeigu kam įdomu, tai kelialapį ėmėm iš čia https://travelplanet.lt/keliones/azija/tailandas/kelione-i-tailanda-smalsiems . Manau tolimesnėm kelionėm labai apsimoka imti kelionę su gidu, vat kokioj Ispanijoj arba apskritai Europoj tai aišku geriau keliaut savarnakiškai, bet egzotiškose šalyse tikrai sunkiau susigaudyti :)
TEMA: Sulčių dieta
neteko bandyti, sportas man geriausia norit tureti tobula figura, pradejau namie, dabar salej jau ir papildus vartoju https://www.ponasbicepsas.lt/biotech-usa-nitro-pure-whey-2270g ir i varzybas ruosiuosi, o dietu nesilaikau kazkokiu ekstremaliu, nes norisi ir gerai ir sveikai jaustis, zinoma saldumybu atsisakiau :) ir beabejo pries varzybas tenka laikytis mitybos