Mindaugas Šventoraitis: „Atsisakiau visko, kad tapčiau laisvu žmogumi“

gegužės 31, 2018
Rima Aukštuolytė

Nuotr. Dainius Ščiuka

„Esu visiškas, beviltiškas kolekcininkas“, – sako verslininkas Mindaugas Šventoraitis, kuris prieš 18 metų įsigijo Babtyno-Žemaitkiemo dvarą, trisdešimt kilometrų nutolusį nuo Kauno. Tiesa, ne tik įsigijo, bet ir prikėlė naujam gyvenimui. O prieš dvejus metus M. Šventoraitis atsisakė ir visų savo verslų tam, kad galėtų pasijusti laisvu žmogumi. Pasak jo, dvaras pakeičia visų žmonių gyvenimą, nors jis pats nesitikėjo, kad jo gyvenimas pasikeis tiek daug.

Buvote stereotipinis verslininkas? Kaip dvaras atsirado jūsų gyvenime

Per tą 18 metų, kai įsigijau šį dvarą, gyvenimas pasikeitė neatpažįstamai. Iš klasikinio verslininko, vaikščiojusio su kaklaraiščiu ir kostiumu, pavirtau kitu žmogumi.

Dvarais domėjausi jau seniau, dar gerokai prieš įsigydamas šį dvarą. Apvažiavau jų daugybę, surinkau paveikslų kolekciją – vežiojau ją rodydamas per Lietuvą. Man tai buvo dvasinė patirtis. Norėdamas daugiau šioje srityje nuveikti, įsigijau dvarą. Šis žingsnis atnešė ir naujų pažinčių.

Kaip jūsų žmona reagavo į tokį, galima sakyti, gyvenimo sprendimą?

Pirmoji žmona nepalaikė planų įsigyti dvarą ir tai galutinai sužlugdė mūsų santuoką. Nė vienas iš mūsų nebuvome blogas žmogus, bet tarpusavyje nerasdavome harmonijos. Net tai, kad turėjome du vaikus, mūsų santuokos negelbėjo.

Mano antra žmona, Miglė, atsirado jau man gyvenant dvare. Ji norėjo čia būti ir manau, kad dvaras jai taip pat padėjo, o ji padėjo dvarui. Taip kartu gražiai ir gyvename šešiolika metų.

Jus galima laikyti tikru dvarų kultūros ekspertu, nes keliaudamas po Lietuvos dvarus sukaupėte daugybę informacijos. Ar tikrai gailitės, kad neįsigijote daugiau dvarų?

1999 metais Valstybės turto fondas pardavinėjo šešis dvarus. Gailiuosi, kad tuo metu nusipirkau tik vieną, o ne tris keturis. Vis tiek iki šio laiko būčiau juos atstatęs. Pasikelti kartelę yra iššūkis, o jei iššūkio nepriimi, jo niekada neįveiksi. Pastebėjau, kad kuo dvaras labiau sugriuvęs, tuo geriau aš jame jaučiausi.

Kai kuriems jau su šituo dvaru atrodė, kad įklimpau ir neįveiksiu iššūkio. Prisipažinsiu, lengva nebuvo – daug pastatų, žemės, neužtenka atrestauruoti, norėjau ir prikelti dvarą gyvenimui. Dabar jame vyksta daug jau tradiciniais tapusių renginių, žmonės čia organizuoja svarbias gyvenimo šventes.

Neieškojote atsakymo, kodėl neužteko tiesiog pasistatyti didelį namą?

Visi mano protėviai buvo neturtingi valstiečiai, bet aš pats geriausiai jaučiuosi istoriniame objekte. Kai kažkas klausia, kada remontuosime dvarą, atsakau, kad bent jau man esant gyvam to tikrai nebus. Negalima užtrinti istorinių dalykų. Lengviau išblizginti objektą, kai negali net atskirti – naujai statytas čia pastatas ar ne. Mano nuomone, istoriniame objekte turi matytis istorija. Juk šitos pajuodusios sienos su visais įtrūkimais ir yra vertybė.

Ką jums reiškia šis dvaras? Namai tai ar verslas?

Verslo yra tiek, kad galėtume išlaikyti visus tris čia dirbančius žmones. Praktiškai visi čia vykstantys kultūriniai renginiai yra nemokami. Nelaikau to verslu, nes man dirbti nereikia – tik pasirašau sutartis. Esu laisvas žmogus ir jau kelerius metus nieko neveikiu.

Ar tikrai nieko neveikiate?

Pats prisigalvoju veiklos (juokiasi). Pasidariau penkis kilometrus trasų, kur galiu važinėtis visureigiu, keturračiu važinėju šlaitais, keliauju motociklais. Su draugais ir žmona Migle keliaujame po pasaulį. Visas gyvenimas susiveda į tai, kaip dar gražiau praleisti likusį laiką.

Neslepiate, kad esate paniręs į Rytų filosofiją. Kaip ji atsirado jūsų gyvenime?

Kai turėjau verslus, lankiausi sporto klube, kaip ir visi verslininkai. Kol kartą susidūriau su joga – tobula mankšta ir tobulu kvėpavimu. Supratęs, kad tai daug geriau nei eiti į klubą, pasukau tuo keliu. Šiuolaikiniai žmonės visiškai nemoka kvėpuoti, o kvėpuoti užtenka, kad save harmonizuotum. Kiekvieną rytą tam skiriu valandą.

Kartu su joga atsisakėte ir mėsos?

Mūsų namuose nėra mėsos, šaldytuve – vaisiai, daržovės, kruopos. Tačiau penktadieniais, kai būna pirtis su draugais, neatsisakau gabaliuko kepsnio. Ir tikrai niekam nesakau, kad jie čia nuodus valgo (juokiasi).

Neslepiate, kad tikite skaičių magija.

Mano nuomone, daug žmonių tuo tiki. Dažnai žmonės net nežino, kad skaičiai juos veikia, o aš vis pagaunu aplink save pasikartojančius skaičius. Dar prieš dvidešimt metų prie manęs prilipo šis derinys – 414. Ką tai reiškia? Kad gyventi žemėje yra nuostabu.

Radikaliai pakeitėte gyvenimą. Kokius iššūkius sau dabar keliate?

Vienas iš iššūkių – įsigyti dar vieną dvarą. Tiesa, tai reiškia, kad vėl turėčiau panirti į darbus, į kuriuos jau nelabai noriu pats nirti. Bet dabar jau vaikai yra užaugę, tam tikrus darbus galiu jiems užkrauti. Taip ir darau – tuos darbus, kurių nenoriu daryti, užkraunu kitiems.

Koks jūsų vaikų santykis su dvaru? Didelė jų gyvenimo dalis prabėgo matant, kaip atgyja šis dvaras.

Mano vaikai tikrai nejaučia to, ką jaučiu aš. Tą jausmą įdeda ne tėtis ar mama, o kažkas iš viršaus. Galbūt jie pajus tai, kai bus mano amžiaus.

Vaikai čia negyvendavo nuolat – atvykdavo savaitgaliais ir per vasaros atostogas. Aš pats neplanavau čia nuolat gyventi, kol atvykau ir supratau, kad nebegaliu išvykti. Taip ir gyvename truputį susiskaidę, bet ryšys nenutrūksta. Kasdien gyvendami kartu žmonės vieni kitiems nusibosta, net nebegali vieni į kitus pasižiūrėti, tad rečiau matytis gal net gelbsti.

Mindaugai, galite pasakyti, ko jums reikia, kad būtumėte laimingas?

Nieko (atsidūsta). Aš jau esu laimingas ir gerai gyvenu. Pabundu aštuntą valandą ryto ir jau esu laimingas. Sėdžiu čia dabar, gerai jaučiuosi. O jei sugebi gerai jaustis nieko neveikdamas, ko daugiau žmogui reikia? Sekmadieniais tiesiog spirgu, kaip noriu šokti ant moco ir pjauti, kur akys mato.

Tiesa, esu pririštas prie darbininkų, prie penktadieninės pirties su draugais, prie tam tikrų silpnybių. Aš visada gyvenu tuo pačiu ritmu kaip kelionėje. Jau dvejus metus taip.

Kokias žmogaus savybes labiausiai vertinate?

Padorumą. Yra tokių, kurie galvoja, kad valstybė blogai valdo finansus, todėl nenori mokėti mokesčių. Bet koks tau skirtumas, kaip valstybė valdo finansus, tu privalai mokėti mokesčius. O jei nori permainų, gali pats eiti ir siekti pokyčių per politiką. Jei būtų karas, tikrai už savo šalį galvą padėčiau.

Žmonės stebisi, kodėl dvare visos durys atrakintos. Mano nuomone, jei žmonėms reikia, tegul jie ateina ir nešasi, ir taip čia visko per daug yra, niekas net nepastebės, jei kas dings. Žmonės pamiršta, kad dalydamasis su kitais tapsi laimingesnis.

O yra dalykų, kurie jums dar yra prabanga?

Laikas yra prabanga ta prasme, kad greitai jis bėga. Po 50 metų jis pradeda bėgti tiesiog nesuvokiamai. Taigi, turi stengtis, kad kuo ilgiau gyventum šviesiai ir gražiai.


← Grįžti

Komentarai:

  • Laimis liepos 5, 2018, 21:55

    Mielas klasioke, gerbiu visua tavo apsisprendimus, laikas lenkiasi Tau, visapusiskos sekmes Tau.

Forumas
TEMA: Sulčių dieta
neteko bandyti, sportas man geriausia norit tureti tobula figura, pradejau namie, dabar salej jau ir papildus vartoju https://www.ponasbicepsas.lt/biotech-usa-nitro-pure-whey-2270g ir i varzybas ruosiuosi, o dietu nesilaikau kazkokiu ekstremaliu, nes norisi ir gerai ir sveikai jaustis, zinoma saldumybu atsisakiau :) ir beabejo pries varzybas tenka laikytis mitybos
TEMA: patarimai kaip kovoti su spuogais "akne"
O geeeras ir as gudrucio vaistinej apsiperku! patogu labai jau seniai internetu uzsakineju:P O del aknes tai daug vandens ir man butina gert kad lygesne oda butu, tik nepageriu ir pilna spuogeliu.. Naudingas straipsnis apie musu sveikata ir ligas http://plionke.blogas.lt/infekciniu-ligu-egzaminas-3.html#comment-12