Kaip susitvardyti ir sugebėti įkvėpti aplinkinius?

liepos 2, 2018
Vilma Juškienė

SEI – tai visame pasaulyje naudojamas termino socialinis-emocinis intelektas sutrumpinimas. Moksliškai SEI – tai sugebėjimas susitvardyti, įkvėpti žmones, įsijausti į kito žmogaus jausmus, įsisąmoninti savo jausmus ir rasti tikrąsias savo emocijų priežastis, sukelti teigiamas emocines būsenas kituose. Sugebėjimas atkartoti greta esančio žmogaus laikyseną, balso skambesį, veido išraišką, nuotaiką, mąstyseną. Tai – mokėjimas bendrauti ir suprasti žmogų: tiek kitą, tiek save.

Tėvai dažnai guodžiasi, kad jų gabūs ir protingi vaikai tingi ir mokslui skiria daug mažiau jėgų bei laiko, nei galėtų. Ne vienam per tėvų susirinkimus iš klasės auklėtojos teko išgirsti: „Gabus, bet nedirba, švaisto laiką veltui.“

Atsitinka ir taip, kad jaunuolis – ir gabus, ir talentingas, ir dirba daug bei kantriai, ir viską žino bei moka, bet, atėjus lemiamam atsiskaitymo momentui, supanikuoja, išsigąsta, sustingsta ir viską pamiršta. Na, jei nepamiršta, tai jam, liaudiškai sakant, susuka vidurius.

Daugybė moksleivių bijo atsakinėti prieš klasę, o priversti tai daryti rausta, kaista, neranda žodžių, grąžo rankas, nudelbia akis. Kitiems nutinka priešingai – iš baimės jie kalba skardžiu, nemaloniu, net agresyviu balsu, pernelyg intensyviai mojuoja rankomis, varto akis, keistai manieringai dėlioja lūpas, garsiai dūsauja.

Auginantys paauglius puikiai žino, kad jiems nuolatos atrodo, jog tėvai ir kiti suaugusieji juos puola, jais nepasitiki ir kontroliuoja. Kita vertus, dalis tėvų iš tiesų nepasitiki savo vaikais, neretai galima išgirsti juos sakant: „Jei nebaksnočiau pirštu, jei nekontroliuočiau, taip ir prasėdėtų visą dieną prie kompiuterio.“

Kalbant apie tėvus, vienas dažniausiai pasitaikančių ir sunkiausiai atsikratomų jų įpročių yra dairymasis į kitų žmonių vaikus, savųjų lyginimas su kaimynų ar draugų vaikais. Šiai kategorijai priskiriamas ir negebėjimas savarankiškai, nepasikonsultavus su visais draugais ir pažįstamais, priimti sprendimo dėl vaiko ugdymo, ligos gydymo, mankštos, mitybos ir t. t.

Patyčios, komplikuoti tarpusavio santykiai, ankstyvi lytiniai santykiai, žalingi įpročiai, narkotinių ir alkoholinių medžiagų vartojimas, pomėgis rengtis iššaukiančiai, pasitraukimas „į pogrindį“, bėgimas iš namų, užsidarymas kambaryje užtraukus užuolaidas… Sąrašą situacijų, kurių suvaldymą ypač palengvintų aukštesnis socialinis-emocinis intelektas, galima tęsti be galo. Bet… Bet pakalbėkime apie tai, kas nutinka ugdant SEI.

Aukštas SEI garantuoja, kad žmogus gyvens ilgai ir bus sveikas.

Ilgiausias kada nors atliktas psichologinis tyrimas (tiesa, vis dar atliekamas), pradėtas po Antrojo pasaulinio karo, trunka jau 75 metus! Tyrimas atskleidė, kad žmonės, kurių socialinis ir emocinis intelektas yra aukštas, gyvena laimingesnį gyvenimą nei tie, kurių yra žemas. Aukštas SEI lemia ilgalaikius artimus santykius su sutuoktiniu, vaikais ir giminaičiais, dėl SEI žmogus turi artimų draugų (nebūtinai labai daug) ir geba metų metus išlaikyti draugystę. Aukšto SEI atstovai rečiau serga, jų ligos paprastos, lengvai pagydomos, sulaukę aštuoniasdešimties ar daugiau metų, jie vis dar yra gyvybingi, laimingi ir mėgaujasi gyvenimu.

Aukštas SEI užtikrina įdomią ir pelningą karjerą.

Vis daugiau darbdavių kaip pagrindinį kriterijų priimant darbuotojus renkasi ne dalyko gebėjimų, bet SEI testus. Pvz., kompanijoje „Google“ daugiau nei 14 % darbuotojų nėra baigę net mokyklos, ką jau kalbėti apie universitetą! Bet kandidatams, siekiantiems čia įsidarbinti, tenka bendrauti su psichologais ir įrodyti savo gebėjimą kas kartą į bet kokią situaciją – net ir tą, kuri yra nutikusi šimtus kartų – reaguoti naujai, pažiūrėti į ją taip, tarsi joje būtum pirmą kartą. Tokiu būdu kas kartą pamatoma, įžvelgiama ir atrandama kažkas naujo, unikalaus. Angliškai tai vadinama „re-learn“.

Tikrai ne visi savo karjerą sieja su „Google“, tad pateikiame „žemiškesnių“ mums ir mūsų vaikams pavyzdžių – kad ir Europos Centrinis bankas. Yra tekę asmeniškai kalbėti su ten dirbančiaisiais, ir kaip vieną sunkiausių įsidarbinimo etapų jie įvardijo dvi dienas nuo ryto iki vakaro atliekamus SEI testus. Viena didžiausių draudimo bendrovių „MetLife“ prieš kelerius dešimtmečius sutiko dalyvauti eksperimente ir įdarbinti kelias grupes skirtingo SEI žmonių (aukštas SEI + prastos profesinės žinios; žemas SEI + puikios profesinės žinios). Po 10 metų pirmosios grupės atstovai mėgavosi puikia karjera, uždirbo daugiau nei kompanijos vidurkis, dalis jų užėmė vadovaujančias pozicijas. Tuo tarpu antrosios grupės atstovai karjeros nepasiekė ir, išdirbę mažiau nei penkerius metus, kompaniją paliko. Didelė dalis Lietuvoje besisteigiančių tarptautinių įmonių, mokančių gerus atlyginimus ir garantuojančių puikias darbo sąlygas, bendradarbiauja su psichologais ir kandidatų prašo atlikti SEI testus.

Dėl aukšto SEI mūsų svajonės yra didelės ir jos išsipildo.

Tie, kurių aukštas SEI, ne tik turi daug didelių svajonių – jie imasi veiksmų joms išpildyti. Ir jos išsipildo. Net kai tikslas atrodo neįmanomas, jie randa būdų bei kompanionų, ir neįmanoma paverčia įmanoma. Pvz., Alfas Ivanauskas ne tik pats svajoja – jis neįtikėtinomis svajonėms užkrečia kitus, ir visi drauge jas įgyvendina.

Aukštas SEI leidžia išgyventi išsiskyrimus ar netektis.

Turintys aukštą SEI ne tik teoriškai, bet ir iki sielos gelmių supranta, kad pasaulyje viskas keičiasi, kad vieną akimirką yra, kitą – jau ne. Tai nereiškia, kad jiems lengva skirtis ar atsisveikinti, kad jie neturi jausmų ir neliūdi – ne, jie liūdi tiek, kiek reikia, bet sugeba su nesėkmėmis, išsiskyrimais, įvairiausiomis netektimis susitaikyti, priimti jas kaip gyvenimo neišvengiamybę ir toliau laimingai gyventi.

Aukštas SEI į mūsų kasdienybę neįleidžia nerimo, melancholijos ar depresijos.

Šis teiginys susijęs su aukščiau esančiu. Tas, kuris geba išgyventi liūdesį, jį palikti ir eiti toliau, neužsibūna melancholijoje tiek, kad ši peraugtų į nerimą ar netgi depresiją.

Aukštas SEI yra tai, kas tramdo pyktį, agresiją, nepasitenkinimą.

SEI apima ir gebėjimą kontroliuoti neigiamas emocijas. Supykti, norėti rėkti, trenkti kumščiu ar, pvz., išmesti kompiuterį pro langą – tai normalios emocijos, kurios dažniau ar rečiau aplanko kiekvieną. Nenormalu ir kenksminga būtų kompiuterį iš tikro išmesti, trenkti kolegai ar dėl nieko išsilieti ant kasininkės parduotuvėje. Normalu yra susiimti, susitvardyti ir nukreipti susikaupusią energiją pozityvia linkme, ar bent jau išsilieti ant bokso kriaušės.

SEI lemia požiūrį į asmeninius gabumus, talentus ir nesėkmes. Turintys aukštą SEI lengviau ir atkakliau mokosi.

Turintys aukštą SEI nesėkmes moksle ar profesinėje srityje priima kaip laikinas, atspindinčias esamą akimirką, bet ne kaip lemiančias ateitį. „Tai, kad man nepasisekė šiandien, nereiškia, kad nepasiseks rytoj“, – štai kaip jie mano. Pasimokysiu daugiau, pasistengsiu labiau, paprašysiu pagalbos, paskaitysiu, susikaupsiu, skirsiu daugiau laiko, ištobulinsiu trūkstamą įgūdį – tada pabandysiu vėl.

Aukštas SEI lemia tai, kad, užuot liūdėję dėl patirtos nesėkmės, užuot išgyvenę dėl to, kad neturi pakankamai talento ar gabumų, žmonės analizuoja save, ieško, kodėl jiems nepavyksta, randa savo silpnąsias vietas, jas tobulina ir pabando vėl. Jie patiria gerokai mažiau streso prieš lemiamus atsiskaitymus ar testus, nes žino dabar darantys viską, ką gali geriausiai, tiki, kad, nepavykus dabar, galės pabandyti dar… ir dar kartą. Tuo tarpu turintys žemą SEI nepasisekimus priima kaip didžiules ir nepataisomas asmenybės nesėkmes. Jiems kiekvienas testas yra svarbiausias ir vienintelis, gavę prastą ar neigiamą įvertinimą, jie mano esą nepakankamai gabūs ir tiki, kad tokie bus visą laiką, arba dėl nesėkmės kaltina kitus, aplinkybes, sistemą ir t. t.

Aukščiau išvardyti punktai gali neraminti tuos, kurie mano, kad jų socialinis-emocinis intelektas nėra toks aukštas, koks norėtųsi, kad būtų. Puiki žinia – jis, priešingai nei IQ, nėra įgimtas, jis gali ir turi būti nuolatos ugdomas! Maža to, SEI matuojamas specialiais testais (panašiai kaip IQ), taigi galima stebėti ir matuoti mokymosi progresą.

Nepaisant to, kad socialinis-emocinis intelektas atspinti gebėjimą bendrauti ir suprasti žmones, jo ugdymas susijęs su savęs paties supratimu ir ugdymu.

Nuo ko pradėti ir kaip ugdyti savo pačių ir vaikų socialinį-emocinį intelektą?

Pažink save

Savęs pažinimas – pirmasis žingsnis aukšto SEI link. Nežinodamas, kaip ir kodėl jautiesi pats, nematydamas savo elgesio modelių, negali pamatyti kito emocijų.

Įdomus faktas: egzistuoja keli šimtai emocijų pavadinimų, bet eilinis žmogus eilinę dieną naudoja ir supranta tik apie 7 emocijas, o paprašytas susikaupti ir užrašyti retas kuris įvardija daugiau nei 50.

Sakome „esu laimingas“, bet ką tai iš tiesų reiškia? Pasitenkinimą, džiaugsmą, palaimą, euforiją, jaukumą, pilnatvę, išsipildymą, norą šokinėti ir rėkauti ar tylią šypseną ir šilumą viduje?

Sakome „esu piktas“, bet ką tuo norime pasakyti? Įsiutęs, įniršęs, agresyvus, supanikavęs, pyktelėjęs, nuvylęs, nuviltas, pasimetęs, įstrigęs, negalintis apsispręsti, išduotas, pralaimėjęs?

Toli gražu ne visi geba nupasakoti skirtumus tarp streso ir nerimo arba depresijos, melancholijos ir apatijos.

Dar vienas įdomus faktas: eilinio žmogaus eilinę dieną daugiau nei 90 % atliekamų veiksmų ar reakcijų yra automatiniai. Mūsų protai sukonstruoti taip, kad šiuo metu esančioms situacijoms ieškotų panašumų praeityje ir taikytų anksčiau tikusius elgesio modelius. Tai normalu, nes jei kas dieną tektų viską vertinti ir mokytis iš naujo, turbūt išprotėtume. Nėra reikalo kas rytą į dantų šepetėlį žiūrėti kaip į pirmą kartą matomą objektą ir kas kartą vis naujai atrasti, ką su juo daryti. Puikiai suveikia ši proto savybė, kai kartą nusideginę pirštus daugiau jų į ugnį nebekišame.

Bet yra momentų, kai kas kartą derėtų viską išanalizuoti iš naujo. Realybėje dažnai nutinka, jog, kartą nepasiruošus egzaminui, prastai jį išlaikius ir pajautus tėvų ar mokytojų nusivylimą, patiriame neapsakomą stresą, kas kartą artėjant kitam atsiskaitymui. Nepriklausomai nuo to, kiek mokomės ir ruošiamės, lemiamu momentu supanikuojame ir viską pamirštame. Šiuo atveju derėtų kas kartą rimtai pasikalbėti pačiam su savimi, praeitį atskirti nuo dabarties ir savo jausmus bei veiksmus, kas kartą artėjant naujam egzaminui, apsvarstyti iš naujo. Ši savybė ypač reikalinga, pvz., sportininkams, kuriems po nesėkmingo starto praėjus vos kelioms valandoms tenka įveikti nerimą, kad yra prastos formos, ir vėl stoti prie starto linijos. Tokiais atvejais girdime TV komentatorius sakant: „Ar pavyks jam pamiršti nusivylimą ir nerimą?“

Rinkis save

Šis etapas eina po to, kai jau gebame tiksliai įvardyti savo jausmus, atpažinti trukdančius elgesio modelius ir žengti pirmyn.

Šioje stadijoje žmogus išmoksta gyventi šia akimirka, bet kartu – ir matyti ilgalaikį paveikslą, viziją. Jis geba įvertinti šios dienos veiksmų pasekmes ilgalaikėje perspektyvoje. Kas bus, jei šiandien egzamino metu sugebėsiu susitvarkyti su savo emocijomis? Kas bus, jei pasiduosiu žalingiems įpročiams? Ką turiu padaryti dabar, kad po dešimties metų pasiekčiau tai, ko noriu?

Tamprus ryšys tarp dabarties, ateities, svajonių ir momentinių impulsų leidžia rinktis tai, kas ilgalaikėje perspektyvoje būtų naudingiausia ir labiausiai pasitarnautų siekiant tikslo. Jei ateityje save matau sveiką ir gražų, net ir viešose vietose man lengva atsispirti menkaverčio maisto, alkoholio, rūkymo pagundoms, man lengva kas dieną mankštintis ir rasti laiko poilsiui. Jei matau save biomedicinos mokslų daktaru, man lengva atsispirti šios dienos silpnumui ir impulsui neruošti namų darbų ar bėgti iš pamokų.

Tinkamai mąstant apie priežastis ir pasekmes, matant pilną viziją, visą paveikslą, net ir pačių sunkiausių šios akimirkos emocijų ir impulsų išgyvenimas bei sureguliavimas tampa įmanomas. Žmogus gyvena vedamas ne šios akimirkos silpnybių, troškimų, malonumų ir impulsų, bet ilgalaikės vidinės motyvacijos ir optimizmo, net sunkiausiais momentais leidžiančio neprarasti vilties ir tikėjimo.

Dalink save 

Štai čia, trečiajame SEI ugdymo etape, atsiranda kiti žmonės. Čia jau galime empatiškai ir su tikru supratimu reaguoti į aplinkinius, o reikalui esant net jiems pagelbėti, patarti. Matydami laimingą ar piktą kolegą (žr. punktą „Pažink save“), gebame iš tiesų suprasti, ką jis išgyvena, o atsižvelgdami į tai – ir tinkamai reaguoti.

Žmonės, pajautę, kad yra iš tiesų suprasti, suvokę, kad galime jiems padėti, netrunka nuoširdžiai už tai atsidėkoti savo šypsena, palankumu, dėkingumu ir meile. Ne, nebūtinai pakviečia kavos ar vakarienės, bet būtinai teigiamai atsiliepia apie geradarį, jį rekomenduoja savo draugams ir pažįstamiems, ne taip kritiškai vertina jo klaidas ir trūkumus, pasiūlo pagalbą sprendžiant problemas ar atliekant kasdienius darbus, mielai dalijasi tuo, ką turi, ir metę savo asmeninius reikalus atskuba ištikus nelaimei.

Žinant šį modelį, gali kilti pagunda spekuliatyviai pataikauti kitiems – bet tai nesuveiks. Veikia tik nuoširdus, tikras ir nesavanaudiškas požiūris į savo ir kito džiaugsmus, rūpesčius, trūkumus, galimybes, esamą situaciją ir ateities perspektyvą. Modelis veikia tuomet, kai gyvename nuoširdžiai stengdamiesi šiandien rinktis tai, kas ateityje užtikrintų šviesią mano ir kitų ateitį.

 


← Grįžti

Komentarai:

 

Komentarų nėra.

Forumas
TEMA: Sulčių dieta
neteko bandyti, sportas man geriausia norit tureti tobula figura, pradejau namie, dabar salej jau ir papildus vartoju https://www.ponasbicepsas.lt/biotech-usa-nitro-pure-whey-2270g ir i varzybas ruosiuosi, o dietu nesilaikau kazkokiu ekstremaliu, nes norisi ir gerai ir sveikai jaustis, zinoma saldumybu atsisakiau :) ir beabejo pries varzybas tenka laikytis mitybos
TEMA: patarimai kaip kovoti su spuogais "akne"
O geeeras ir as gudrucio vaistinej apsiperku! patogu labai jau seniai internetu uzsakineju:P O del aknes tai daug vandens ir man butina gert kad lygesne oda butu, tik nepageriu ir pilna spuogeliu.. Naudingas straipsnis apie musu sveikata ir ligas http://plionke.blogas.lt/infekciniu-ligu-egzaminas-3.html#comment-12