Specialiai iš Šampanės: kodėl šampanui reikia druskos?

gruodžio 21, 2018
Alfas Ivanauskas ir Rima Aukštuolytė

„Šampanas yra vienintelis vynas, kurio išgėrusi moteris tampa dar gražesnė“

Madame de Pompadour

Visos istorijos prasideda nuo pirmo sakinio ar pirmų ištartų žodžių. Kartais toms istorijoms pavyksta užaugti ir iš jų kūrėjo galvos iškeliauti po visą pasaulį.

Tad nenuostabu, kad būtent taip prasidėjo ir prekės ženklo „Moët & Chandon“ istorija – nuo vieno įrašo, kurį XVIII a. viduryje savo knygoje paliko Claude’as Moët. 1743 metais kovo 10 dieną įamžintas sandoris laikomas milžiniško verslo sukūrimo pamatiniu akmeniu. Beje, vyndarys savo knygą pavyzdingai rašė dar 20 metų ir dabar ją galite pamatyti lankydamiesi Epernės (Epernay) mieste, Šampanėje.

Visi žino, kad tik Šampanėje pagamintą putojantį vyną galima vadinti šampanu. Jei netyčia suklysite kitoje šalyje gamintą putojantį vyną pavadindami šampanu, jus būtinai pataisys. Jau prieš 300 metų Šampanėje gaminamas putojantis vynas buvo skiriamas elitiniams klientams. Kartu su prasidėjusiu Švietimo laikotarpiu šampanui išaušo aukso amžius – Prancūzijos valdovai atrado, kad šampanas yra idealus partneris karališkiems patiekalams, ir taip Švietimo laikotarpio euforija buvo lydima šampano purslų. O tradicija pergales ir šventinę nuotaiką tiesiogine prasme aplieti šampanu tęsiasi iki šiol – tereikia prisiminti, pavyzdžiui, lenktynininkų pergales.

Šampanės regiono geografinė padėtis, kryžkelė tarp pagrindinių Europos prekybinių kelių, atvėrė galimybes vyndariams savo produkciją parduoti ir už šalies ribų. Pagal Claude’o Moët knygą galima daryti prielaidą, kad šio prekės ženklo šampanas pasiekė ir mūsų kraštų didikus, nes yra išlikę įrašai apie šampano siuntas į Lenkiją.

Kaipgi be moters?

Prie šampano populiarumo Versalio rūmuose Švietimo laikotarpiu itin prisidėjo Jeanne Antoinette Poisson, geriau žinoma kaip Madame de Pompadour, o dar geriau – kaip karaliaus Liudviko XV meilužė, sugebėjusi ne tik 20 metų viešpatauti dvare, bet ir faktiškai valdyti Prancūziją bei skleisti savo įtaką visoje Europoje. Jei Madame de Pompadour gyventų mūsų laikais, ją būtų galima vadinti prekės ženklo ambasadore. Teigiama, kad ji savo rengiamuose susitikimuose su garsiausiais to laikotarpio švietėjais Denis Diderot, Voltaire’u ir Charles’u de Montesquieu diskutuodavo apie naujas idėjas, o jos taip mėgstamą šampaną šiems susitikimams tiekdavo būtent Claude’as Moët.

Dar vieną ryškų vaidmenį šampano istorijoje suvaidino ne konkreti, o visos XX amžiaus neramiuoju laikotarpiu gyvenusios moterys, kurioms regionas turėtų būti dėkingas už išsaugotas tradicijas. Vykstant II pasauliniam karui ir vyrams kariaujant, moterys toliau rūpinosi vynuogynais. Net ir po karo, kai daug praktiškiau ir finansiškai naudingiau buvo auginti daržoves, vynuogės ir toliau augo Šampanėje. Todėl būtent tuo laikotarpiu pagaminto šampano degustacijos visada vyksta prisimenant moteris, išsaugojusias geriausias šampano tradicijas.

Ar reikia derinti šampaną su maistu?

Tikriausiai nė vienam nekyla klausimų dėl maisto ir vyno derinimo, o šampanas tarsi paliekamas nuošalyje. Tačiau juk šampanas – tas pats vynas, tik kad putojantis ir dėl to gali būti „sunkesnio charakterio“. Pagrindinė taisyklė, kurią išgirsite „Moët & Chandon“ namuose – su šampanu netinka saldėsiai. Taigi, šventės kulminacija su tortu ir šampanu nėra pats geriausias pasirinkimas skonio atžvilgiu. Kodėl? Pasirodo, šampanas mėgsta druską. Dėl šios priežasties net degustuodami šampaną vyndariai burną skalauja sūriu, o ne paprastu vandeniu.

Žinoma, jau pats žodžių junginys „sūrus desertas“ skamba kaip iššūkis, bet mes juk kalbame apie vienus seniausių šampano namų regione, prasidėjusių nuo vieno įrašo knygoje, apie kurią jau kalbėta pradžioje. Taip siekdami visiškos tobulybės kompanijos atstovai pradėjo bendradarbiauti su legendiniu trijų „Michelin“ žvaigždučių savininku – prancūzų šefu Yannicku Alléno, šiuo metu valdančiu vieno seniausių restoranų Paryžiuje „Pavillon Ledoyen“ virtuvę. Būtent čia 2018 metais įrengtas slaptas kambarys išskirtinėms degustacijoms, per kurias derinamas vintažinis šampanas ir maistas, tuo pat metu stebinti virtuvės darbą už stiklinės sienos.

„Iš penkių pagrindinių skonių šampanas natūraliai turi keturis: rūgštų ir kartų iš vynuogių, umami, atsirandantį bręstant mielėms, ir saldų. Taigi, trūksta tik sūrumo. Remdamiesi tuo ir kiekvienų metų derliaus ypatybėmis, prie šampano deriname patiekalus, dovanojančius pikantišką patirtį. Pavyzdžiui, ką manote apie vintažinį šampaną ir makaronus su kumpiu? Mums svarbu pabrėžti visų šampanų charakterį. O visa kita – kūryba“,– sako vienas garsiausių prancūzų šefų.

Jam pritaria ir „Moët & Chandon“ chef de cave, arba šampano rūsių valdovas, preciziškas iki begalybės Benoît Gouez. Tai jis sugalvojo, kad šio prekės ženklo privačiame restorane Šampanėje šefas turi gaminti patiekalus vos iš trijų ingredientų, nes „maistas turi būti paprastas“.

„Pirmiausia, tinkamai parinktas maistas turi padėti šampanui atsiskleisti, jam tapti gyvu. Mūsų maisto filosofija derina paprastumą ir druskingumą, surišdama viską į harmoningą spalvų bei tekstūrų derinį, papildantį šampano spalvų paletę, vaisiškumą ir burbuliavimą. Balansas yra pagrindinis raktinis žodis, kai kalbame apie maisto ir gėrimų derinimą“,– pabrėžia Benoît Gouez, prancūzų šampano rūsius valdantis nuo 2005 metų.

O svarbiausia, pasak jo, negalvoti, kad šampanas yra natūralus gamtos produktas. „Natūralaus vyno sąvoka yra nesąmonė, nes natūralus gali būti tik actas. Prie šampano kūrybos po lygiai prisideda tiek gamta, nes nuo jos sąlygų priklausys, ką subrandins vynuogės, tiek vyndarys, kuris, kurdamas šampaną, remiasi savo sukaupta patirtimi. Be to, šampano pagal receptą nesukursi, į jį dar reikia įdėti ir nemažai sielos bei jautrumo“, – sako Benoît Gouez. Po derliaus jis kasmet su komanda degustuoja ir analizuoja daugiau nei 800 vyno rūšių.

Įsigyti naujausią AŠ IKONA žurnalą galite čia.

Pirmoji pavartyk naująjį AŠ IKONA žurnalą!


← Grįžti

Komentarai:

 

Komentarų nėra.

Forumas
TEMA: patarimai kaip kovoti su spuogais "akne"
Merginos, kokiose internetinėse parduotuvėse jūs perkat kosmetiką? Aš radau tokį puslapį inbeauty, kur labai didelis pasirinkimas lyg ir kokybiškos lietuviškos kosmetikos (ir ne tik, aš tiesiog labai patiko ODA brendas)  https://inbeauty.lt/oda-kosmetika, bet anksčiau aš ten niekad nepirkau. Kainos prieinamos. Gal kuri nors užsisakinėjot ten? Papasakokit.
TEMA: Kokia Tavo svajonių šalis?
Aš visai neseniai grįžau iš povestivinės kelionės iš Tailando, tai ten mano nauja svajonių šalis. Iki tol su vyru labiausiai mėgom Ispaniją, bet Tailandas pranoksta visas šalis, kuriose iki šiol buvome. Labai gerą įspūdį paliko viskas, tiek maistas, tiek vietiniai tiek oras ir paplūdimiai. Dar labai maloniai nustebino kelionės gidas, nes mes labai retai imame kelialapius, bet manau dabar dažniau juos pirksime, nes tikrai smagu klausytis žmogaus, kuris tikrai daug žino apie tą šalį, beto ir laiko susitaupo, kai nereik klaidžiot po gatves, kas tikrai būtų nutikė, jeigu būtumėm keliavę dviese, nes pati šalis tai labai paini. Jeigu kam įdomu, tai kelialapį ėmėm iš čia https://travelplanet.lt/keliones/azija/tailandas/kelione-i-tailanda-smalsiems . Manau tolimesnėm kelionėm labai apsimoka imti kelionę su gidu, vat kokioj Ispanijoj arba apskritai Europoj tai aišku geriau keliaut savarnakiškai, bet egzotiškose šalyse tikrai sunkiau susigaudyti :)