Bloga(s) mama (tėtis) = bloga(s) aš?

sausio 30, 2018
Vilma Juškienė

Nuotr. Monika Dovidaitė

„Kiekvienas vaikas turi teisę mylėti tėtį!“ – tvirtai ir gana griežtai pokalbį pradeda trijų vaikų (22 m. Paulos, 6 m. Luknės ir 4 m. Fausto) mama, psichologė, konferencijos „Atsakinga tėvystė“ sumanytoja ir organizatorė bei perkamiausių knygų topuose karaliaujančios to paties pavadinimo knygos autorė Jūratė Bortkevičienė.

Suprantu, kaip jaučiasi ir ką išgyvena vaikus „be tėčio“ auginančios mamos. Mano pačios vyresnioji duktė Paula tėtį pirmą kartą pamatė būdama 10-ties.

„Be tėčio!“ – frazė, kuri prašosi būti paaiškinta. Kada galima sakyti, jog vaikas neturi tėčio?

Tėtis visą laiką yra. Bet kuriuo atveju, kad vaikas atsirastų, reikėjo ir mamos, ir tėčio. Negali būti, kad nėra tėčio. Gali būti, kad tėčio vaiko gyvenime neliko, tokiu atveju tėčio „turėjimą ar neturėjimą“ lemia mama. Viskas priklauso nuo to, kaip mama paaiškins, kodėl to tėčio šiandien nėra šalia.

Žinau, kad skaudu ir sunku, bet moteriai derėtų prisiminti, jog nepaisant to, ką tas vyras jai padarė ar nepadarė, jis turi ir gerų savybių. Ji juk pati pasirinko būtent tą vyrą būti jos vaiko tėčiu, ji palaikė su juo artimus santykius, iš kurių ir gimė vaikas. Nepaisant to, kokių blogų savybių turi gimdytojai, vaikai vienodai myli ir mamą, ir tėtį – kiekvienam vaikui reikalingi jie abu, ir jeigu tėčio šalia nėra fiziškai, būtina sukurti kokį nors jo vaizdinį. Čia yra didžioji užduotis moteriai – atsiriboti nuo nusivylimo, nuoskaudų, pykčio ir neapykantos tam žmogui ir vaikui pasakoti apie tai, kuo tėtis buvo geras, kokios jo gerosios savybės. Nebūtina vaikui, ypač kol jis dar nėra suaugęs, atskleisti visos tiesos, būtina pasakoti gražius prisiminimus. Tokiu būdu vaikas nusipiešia tėčio paveikslą, iliuziją.

Ar susikurtas tėvo paveikslas susijęs su vaiko saviverte? Ar jo galvoje dėliojasi štai tokios mintys: „Geras tėtis = geras aš“, „Blogas tėtis = blogas aš“?

Taip! Būtent taip vaikas galvoja ir jaučiasi! Mamos dažnai sako kažką panašaus į „Jis mane skriaudė. Jis nesirūpino. Jis nieko vertas.“ Nė vienas vaikas nenori būti panašus į žmogų, kuris skriaudė mamą. Gali nutikti, jog berniukas nebenorės būti vyru, sąmoningai vengs bet kokių vyriškoms priskiriamų savybių ar veiklų, o fiziškai ar charakteriu į tėtį panašus vaikas savęs gėdysis, jausis menkysta, susigūš. Tarkime, tėtis tapė, muzikavo, buvo buhalteris, bėgikas – didelė tikimybė, jog vaikas vengs šių veiklų tik tam, kad neskaudintų mamos. Su tokiomis mintimis apie tėtį auginama mergaitė gali nepasitikėti vyrais, juos menkinti, vengti jų draugijos.

Vaikas save traktuoja kaip tėvų tęsinį ir prisiima kaltę bei gėdą už tėvų nusižengimus ar skaudulius. Kaltė ir gėda užklumpą tą, kuris girdi mamą sakant: „Dėl tavęs su juo buvau. Dėl tavęs kentėjau. Mus paliko. Tave paliko.“ Vyras palieka moterį, išsiskiria du suaugę žmonės, ir vaikas nėra už tai atsakingas.

Jūrate, bet juk būna, kad tėtis nelanko vaiko, nepalaiko ryšio. Būna, kad moteris neleidžia vyrui bendrauti su vaikais, būna, kad ir jis pats nenori bendrauti.

Nesvarbu. Vyras vis tiek paliko moterį. Gali būti, kad jis neturi įgūdžių būti tėčiu, nesupranta, kad reikėtų dalyvauti vaiko gyvenime. Gal jis nenori rodytis ir skaudinti moters, gal jam gėda, gal nenori grįžti prie senų barnių ir priekaištų, gal tebepyksta ant moters – bet kuriuo atveju, tai ne vaiko, o suaugusiųjų problemos ir santykiai.

Tėčiai neretai vengia susitikti ir bendrauti nenorėdami skaudinti vaiko, jiems sunku išgyventi vaiko liūdesį ar ašaras, kai po susitikimo vėl tenka išsiskirti.

Gali būti begalė priežasčių, kodėl tėtis nelanko vaiko. Ir protinga moteris jų neaptarinės su mažamečiu vaiku. Ji pasakos, jog tėtis yra, pasiūlys jam paskambinti, parašyti laišką. Gali būti, jog net atsakymą į vaiko laišką parašys ir siuntinuką išsiųs ji pati. Galima sukurti istoriją, jog tėtis skambino, kai vaikas buvo mokykloje.

Periodu, kai formuojasi vaiko savivertė, pasitikėjimas savimi, žmonėmis, gyvenimu, būtina kurti mylinčio ir besirūpinančio tėčio vaizdinį. Vaikas sudarytas iš mamos ir tėčio ir, neturėdamas vieno iš jų arba turėdamas tėtį menkystą, jis nesijaus stiprus ir stabilus, kris vaiko savivertė.

Teigiamo tėčio įvaizdžio ir teisės mylėti nuostabų tėtį labiau reikia berniukams ar mergaitėms?

Dažnai tenka girdėti, jog mergaitei užauginti, suformuoti ir išauklėti pakanka mamos. Tai klaidinga nuomonė. Tėčio vizija formuoja jos požiūrį į visus vyrus, moko santykių, pasitikėjimo, bendravimo, buvimo kartu. Būtent pagal tėčio paveikslą ji sprendžia, kokio vyro norės. Turėdama neigiamą nuomonę apie tėtį, ji manys, kad „visi vyrai kiaulės“, nepasitikės jais. Jei mama vis reikalaus iš tėčio pinigų – tikėtina, jog užaugusi mergaitė bus ta, kuri sieks išnaudoti vyrus finansiškai ir vengs kurti artimus, šiltus, ilgalaikius meile ir draugyste pagrįstus santykius.

Galimas ir kitas scenarijus – kai mergaitė nusprendžia, jog jos gyvenimas bus priešingas, nei buvo mamos. Tačiau vis tiek jai kils problemų, nes ji nežinos, kaip elgtis, kad vyro ir moters ryšys būtų gražus.

Apie tai, kad berniukas vengdamas būti panašus į tėtį gali vengti visko, kas visuomenėje laikoma vyriška veikla ar savybėmis, jau kalbėjome. Auginant berniuką svarbu leisti jam būti berniuku, vaiku, žaismingam, nerūpestingam. Sūnus jokiu būdu neturi tapti vyro pakaitalu mamos gyvenime. Ne jis atsakingas už visų vinių įkalimą, mamos lydėjimą į renginius ar šeimos finansų valdymą. Jis yra vaikas, sūnus, todėl mokyti per greitai suaugti bei rūpintis motina nereikėtų. Sūnus susiras savo moterį ir, atėjus laikui, paliks mamą, negalima jo versti vyriškai mamai asistuoti, atlikti tam tikrus darbus ar jaustis atsakingam už jos saugumą.

Tiek berniukai, tiek mergaitės turi teisę ir begalinį poreikį turėti ir mylėti nuostabų tėtį. Jei tėčio fiziškai nėra šalia, būtina sukurti teigiamą jo įvaizdį.

Ką dar galėtumėte patarti mamoms, piešiančioms savo vaikams nuostabaus tėčio paveikslą?

Patariu būti budrioms. Vaikai turi puikią klausą ir visuomet girdi mamos pokalbius su draugėmis. Jei mama vaikui kalbės viena, o suaugusiesiems – kita, vaikas labai greitai supras „aferą“ ir tam, jog neskaudintų mamos, ims jai meluoti. Po susitikimo su tėčiu nepasakos, ką veikė, neprisipažins, kad jam buvo gera ir smagu, nutylės apie gautas dovanas, vengs pasakyti, jog tėčiu žavisi, jį myli, pasiilgo, nedrįs paprašyti suorganizuoti susitikimą ar pokalbį telefonu.

Vaikui tokia situacija be galo sunki, nepaisydamas nieko, jis nori mylėti, ir myli abu tėvelius.

Dar sunkiau vaikui, kai po gerai su tėčiu praleisto laiko ir pasipasakojimo mamai ši įsižeidžia ir burba: „Gera tau linksmintis, kai jis viską leidžia, nei tvarkytis, nei kuo rūpintis neliepia“, „Ot lengva tave nupirkti – pica, filmukai ir jau leki jam iš paskos“, „Jei jau taip ten gerai tau, tai gal pasiprašyk ir pas jį eik gyventi?“, „Kitą kartą paprašyk, kad ne tik linksmintis nuvestų, bet ir batus nupirktų.“ Tokiu būdu moteris savo pyktį ir nepasitenkinimą buvusiu vyru išlieja ant vaiko. O vaikui tiesiog gera su mama, ir gera su tėčiu, jis yra vaikas ir neskaičiuoja meilės kasdieniais buitiniais reikalais. Būtent suaugusieji tarpusavyje besipešdami išmoko vaiką „pinigautis“ ir kaulyti įvairiausių daiktų. Tarp besipešančių ir vienas apie kitą neigiamai atsiliepiančių tėvų vaikas sutrinka, nebežino, kaip iš tikrųjų jaučiasi, kaip turėtų jaustis, pradeda meluoti tik tam, kad neįžeistų mylimos mamos jausmų. Taip auga dviveidis, kuris su vienais žmonėmis elgiasi vienaip, su kitais kitaip.

Taip pat jokiu būdu negalima finansinių problemų spręsti per vaiką. Jei suplyšo vaiko batai ir abu tėvai vienas į kitą rodo pirštais sakydami „Tegu jis nuperka“, ką tokiu atveju daryti vaikui, kaip jam susivokti, kurio prašyti, ir kaip jaustis? Vaikas pradeda nebepasitikėti savimi kaip žmogumi, gėdijasi savo poreikių, vengia išsakyti svajones ar lūkesčius, užsisklendžia savyje, tampa piktas, agresyvus, atviras ne itin geriems pasiūlymams iš išorinio pasaulio.

Skyrybos yra ne vaiko, o suaugusiųjų problema, jiems derėtų tvarkytis su savo vidumi, emocijomis, jausmais, problemas ir kasdienius reikalus aptarti vaikui nedalyvaujant. Vertėtų visuomet prisiminti, jog pagarba tam buvusiam žmogui glaudžiai susijusi su pagarba vaikui.

„Dalintis“ vaiku ir jo kasdienėmis problemomis su vaiko tėčiu yra viena, bet būna, kad tėtis veda dar kartą ir vaiko gyvenime atsiranda tarsi dar viena mama. Kaip derėtų elgtis ir ką sakyti šiuo atveju?

Šiuo atveju blogiausia, kai tikroji mama konkuruoja ir lyginasi su naująja tėčio drauge ar žmona. Neretai ji domisi, smalsauja, o sužinojusi, kad vaikui patinka ta „nauja teta“, supyksta, nesidžiaugia, kai vaikas gauna jos dėmesio, rūpesčio ar dovanų. Taip vaikas negali užmegzti kokybiško santykio.

Sakydama, jog puikiai suprantu, kaip tai skaudu, kad reikia nugalėti tam tikrus vidinius dalykus, visiškai neperdedu – pati išgyvenau šią situaciją. Buvo etapas, kai mano paauglė dukra savo paslaptis ir asmeninio gyvenimo smulkmenas, kurių nepasakodavo man, papasakodavo pamotei. Įveikusi asmenines nuostatas ir įsitikinimus, aš su ja susidraugavau, o iš šių santykių laimėjome visos. Duktė turėjo dvi ja besirūpinančias suaugusias moteris, mes, kaip suaugusios, galėjome tarpusavyje pasitarti ar „pastrateguoti“, kaip elgtis ir kaip su dukra kalbėtis tam tikrose situacijose. Ta moteris jautėsi saugi žinodama, kad nei aš, nei mano duktė neketiname sugriauti jos gyvenimo ir atimti vyro.

Vaikas turi teisę matyti gražius suaugusiųjų santykius ir taip mokytis bendravimo subtilybių.

Pasitaiko, jog mamos jaučiasi netvirtai ir nesaugiai žinodamos, kad vaiko tėtis turi daugiau pinigų nei ji, kad laikas, praleistas su tėčiu, pinigine išraiška yra brangesnis ir įspūdingesnis nei laikas su mama. Tenka stebėti savaip dėl to pykstančias, o gal net pavydinčias mamas. Šiuo atveju vėl patarčiau nuryti kartėlį, paverkti ant draugės peties, apsilankyti pas psichologą, o vaikui leisti mėgautis tėčio ir gyvenimo siūlomais malonumais ir pramogomis. Tegu vaikas puošiasi, keliauja aplink pasaulį, važinėja nauju dviračiu, pramogauja – pasidžiaukite už vaiką, už jo santykį su savo tėvu, jis turi tam teisę, jis turi teisę mylėti tėtį ir džiaugtis jo dėmesiu bei kartu praleistu laiku.

Ir priešingai – jei vaiko tėvo gyvenimas nesusiklostė taip sėkmingai, kaip mamos, tegu vaikas džiaugiasi pasivaikščiojimu su tėčiu, puodeliu arbatos, grybavimu ar žvejyba kaime.

Pasikartosiu: mylėti tėtį – kiekvieno vaiko teisė! Suaugęs jis viską supras ir padėkos mamai už nuostabius vaikystės jausmus, už tvirtą savivertę, mokėjimą bendrauti, priimti, suprasti.


← Grįžti

Komentarai:

  • Irena gegužės 9, 2018, 10:33

    Mano vyras labai turi tvirta rysi su musu dvynukais :)) Labai tuo dziaugiuosi, o kai paklausiu, ka labiau myli ar mama, ar tete, tai ilgiau pagalvoje atsakydavo, kad tete( bet zinau, kad abu myli vienodai) :)) Taip nutiko gal del to, kad kol as atlikdavau namu ruosos darbus, vyras issivezdavo dvynukus i lauka. Aisku tada nepakeiciamas daiktas mum buvo vezimeliai dvynukams ( jeigu ka domins dar: https://www.babydreams.lt/vezimeliai/vezimeliai-dvynukams/ ). Tai visi trys vyrai leisdavo laika lauke, todel matomai susiformavo stiprus rysys. Bet as zinau, kad mes abu puikus tevai, vaikai mums suteike prasme.

Forumas
TEMA: Kokia Tavo svajonių šalis?
Aš visai neseniai grįžau iš povestivinės kelionės iš Tailando, tai ten mano nauja svajonių šalis. Iki tol su vyru labiausiai mėgom Ispaniją, bet Tailandas pranoksta visas šalis, kuriose iki šiol buvome. Labai gerą įspūdį paliko viskas, tiek maistas, tiek vietiniai tiek oras ir paplūdimiai. Dar labai maloniai nustebino kelionės gidas, nes mes labai retai imame kelialapius, bet manau dabar dažniau juos pirksime, nes tikrai smagu klausytis žmogaus, kuris tikrai daug žino apie tą šalį, beto ir laiko susitaupo, kai nereik klaidžiot po gatves, kas tikrai būtų nutikė, jeigu būtumėm keliavę dviese, nes pati šalis tai labai paini. Jeigu kam įdomu, tai kelialapį ėmėm iš čia https://travelplanet.lt/keliones/azija/tailandas/kelione-i-tailanda-smalsiems . Manau tolimesnėm kelionėm labai apsimoka imti kelionę su gidu, vat kokioj Ispanijoj arba apskritai Europoj tai aišku geriau keliaut savarnakiškai, bet egzotiškose šalyse tikrai sunkiau susigaudyti :)
TEMA: Sulčių dieta
neteko bandyti, sportas man geriausia norit tureti tobula figura, pradejau namie, dabar salej jau ir papildus vartoju https://www.ponasbicepsas.lt/biotech-usa-nitro-pure-whey-2270g ir i varzybas ruosiuosi, o dietu nesilaikau kazkokiu ekstremaliu, nes norisi ir gerai ir sveikai jaustis, zinoma saldumybu atsisakiau :) ir beabejo pries varzybas tenka laikytis mitybos