Turiu daug trūkumų, ir ką? Ogi nieko!

liepos 11, 2018
Evelina Sorkytė

Nuotr. SHOT BY LUKAS

Kiek kartų esame sulaukę patarimo atsipalaiduoti ir nepanikuoti? Kiek kartų tuo pasinaudojome? Jei atvirai, turbūt niekas niekada šiuo patarimu taip ir nepasinaudojo… Tiesiog neišeina. Beata TIŠKEVIČ taip pat nuolatos sulaukia patarimų, bet atsisako. Kodėl? „Žmonės man pataria atsipalaiduoti ir nemąstyti tiek daug, bet jeigu atsipalaiduosiu – gyvensiu taip, kaip jie. O aš nenoriu. Noriu viduje jaustis gerai.“

Influencerių fenomenas, kas tai – nauja profesija, pašaukimas?

Tiesą pasakius, jaučiuosi truputį atsilikusi nuo šio termino, dar nelabai susipažinau su juo… Apskritai man nepatinka nė vienas mano pačios apibūdinimas. Šioje visuomenėje žmones apibūdiname pagal jo profesiją. O aš galvoju, kad žmogus nėra tik profesija. Kas, jei jis neturi profesijos? Šiuo metu nedirba? Jis nustoja egzistuoti? Nenustoja. Todėl aš esu žmogus, ir tiek. Gal tam tikra prasme darau žmonėms įtaką, bet tikrai nepadedu jiems apsispręsti, kokius batus pirkti. Mėgstu tuos, kurie turi daug sekėjų, ir tai išnaudoja šauniems, kilniems tikslams, neša gėrį.

Nuotr. SHOT BY LUKAS

Pati niekada nesistengiau apie save sudaryti gero įspūdžio. Visada buvau ir esu tuo, kas esu. Jeigu tą dieną man prastai sekasi, tuo ir dalijuosi. Aš negalvoju, kaip atrodo mano veidas – tiesiog esu su tuo veidu. Daugelis žmonių jaučiasi kitokie – nenormalūs, keisti. Ir kai jie mato vien tik tobulus žmones, kurie tobulai gyvena, kuriems puikiai sekasi ir yra nepriekaištingos išvaizdos, netobulieji pradeda ieškoti alternatyvos, su kuria galėtų susitapatinti. Kažkuria prasme aš patenkinu tokį žmonių poreikį.

Ar gali įsivaizduoti gyvenimą be socialinių tinklų?

Geras ir tuo pačiu – sudėtingas klausimas. Apie socialinius tinklus norisi kalbėti negatyviai. Socialiniai tinklai ragina pamesti savo kelią. Stebime, kaip gyvena kiti, ir pasąmonėje savo elgesį pradedame formuoti taip, kad prisitaikytumėme prie jų. Na, o tada sunkiau išgirstame savo vidinį balsą.

Reikėtų paminėti ir tai, kad socialiniai tinklai atėmė galią iš prodiuserių, žiniasklaidos sukurti žvaigždę – žmogų suformuoti tokį, kokį jie norėtų matyti, o ne tokį, koks jis iš tiesų yra. Socialiniai tinklai padeda patiems formuoti savo įvaizdį, diktuoti savo temas, kuriomis norime kalbėti, ir jeigu ne socialiniai tinklai, aš turbūt ir toliau nešiočiau kvailos, naivios mergaitės etiketę, kokią man užklijavo televizija.

Įgyvendinai nemažai sėkmingų projektų ir idėjų, o ar žinai, kas yra nepavykęs arba nelabai vykęs projektas?

Jei atvirai, neretai mano idėjos miršta pakeliui. Sugalvojusi idėją daug dvejoju, tada aptingstu ir galiausiai numetu ją šalin. Išgyvena tik tos idėjos, kurios praeina didelę atranką. Kaip tik neseniai galvojau apie savo „feilus“, bet nesugalvojau. Gal aš jų nejaučiu (juokiasi)? Yra renginių, kuriuos vedžiau ir man dabar dėl jų gėda, bet tada buvau ten, kur visai nenorėjau būti, ir dariau tai, kas man buvo visai neaktualu – tada pinigai buvo svarbiau.

O kaip gimė idėja parašyti knygą „Vyvenimas“?

Visada mėgau rašyti, bet studijuodama ar vaidindama teatre neskirdavau tam užtektinai dėmesio. Įsisukusi į darbus pradėjau galvoti, kad net neturiu apie ką rašyti, bet viduje visada kirbėjo noras parašyti knygą apie savo gyvenimą ir pasidalyti patirtimi. Knygoje papasakojau, kaip bridau iš vienų ar kitų situacijų, kaip stengiausi ieškoti ir surasti savąjį kelią. Norėjau paraginti žmones prisiimti atsakomybę už savo gyvenimus ir ieškoti kelių knygose, eiti pas psichoterapeutus, ryžtis padaryti tai, ko niekada nedrįsome. Džiaugiuosi, nes, manau, šį tikslą įgyvendinau.

Nuotr. SHOT BY LUKAS

Vieną vakarą atsisėdau ir parašiau keturis knygos puslapius. Tada pasakiau savo draugui: „Meile, parašiau, bet nežinau, kas čia bus, tik, prašau, neklijuokime tam etikečių.“ Saulius perskaitė tuos keturis puslapius ir jam labai patiko, paragino rašyti toliau.

Kai jau turėjau daugiau puslapių, supratau, kad tai bus knyga, ir aš ją pabaigsiu. Rašymas buvo lėtas ir labai miglotas procesas. Labai pavydžiu tiems kūrėjams, kurie pasako, kad nuo rytojaus pradės statyti spektaklį, ir pradeda. Man nėra taip lengva. Kurdama, man atrodo, esu lyg rūke, kuriame bandau surasti raktus.

O nebuvo aplankiusios mintys mesti knygą?

Buvo labai sunkių akimirkų, bet tada tiesiog atsitraukdavau kelioms dienoms: visiškai negalvodavau apie knygą, su niekuo apie ją nekalbėdavau, bimbinėdavau, valgydavau čipsus, važinėdavau dviračiu. Protas pailsėdavo, o tada galėdavau toliau rašyti. Kadangi rašiau apie tokius dalykus, apie kuriuos net su Sauliumi nebuvau kalbėjusi, jaučiau, kad mano pasąmonė tam priešinasi ir bando mane apsaugoti nuo visų prisiminimų.

Kai apie sunkius išgyvenimus papasakojame garsiai, dažniausiai  jaučiame palengvėjimą. Ar knyga tau buvo tarsi vidinis išsivadavimas?

Pasakai garsiai, ir niekas nesugriūva, niekas stipriai nepakinta, nebent pagerėja. Tai supratus mane ištiko didelis šokas. Tada galvojau: o kodėl aš taip ilgai tylėjau? Anksčiau buvau atvira, bet vis vien kažkurias temas apeidavau, nutylėdavau, todėl dabar jaučiuosi stipresnė. Man nebaisu, kad mane kažkas demaskuos ar pamatys manyje trūkumų, nes pati juos atvėriau. Turiu daug trūkumų, ir ką? Ogi nieko!

Knygoje atvirai rašei apie komplikuotus tėvų tarpusavio santykius, smurtą, įtampą namuose, tėčio alkoholizmą, keblius santykius su mama. Kaip į tai reagavo tėvai?

Mamai pasakiau, kai buvau parašiusi kokius 40 puslapių. Labai norėjau su ja pasidalyti, o kadangi mama viską pasako tėčiui, manau, tėtis irgi apie tai sužinojo tą pačią dieną. Mama knygą perskaitė, kai ji buvo užbaigta – ji net dalyvavo redaguojant. Nenorėjau, kad tėvų nuomonė darytų įtaką mano rašymui bei apsisprendimui ją leisti. Nusprendžiau: jei leisti knygą yra klaida – prisiimsiu atsakomybę, bet jokiais būdais nenubrauksiu ir neatsitrauksiu.

Mūsų tėvai gyvena burbule, kuriame labai sureikšminama „ką žmonės pasakys“. Nors reikėtų kelti klausimą kitaip: „Kodėl taip elgeisi, jei dabar gėda?“ Matau visuomenę, pilną žaizdų, bet apie jas nekalbama atvirai, nepasidalijama net su tėvais. Man buvo ir netgi iki šiol yra labai sunku atsakomybę perkelti tėvams. Teoriškai ir protu suvokiu, kad jie yra atsakingi, bet savo vidumi ir emocijomis noriu juos vis dar gelbėti ir teisinti, tvirtinti, kad nebuvo taip blogai,.

Žinoma, mūsų tėvai užaugo sunkiu metu – Sovietų Sąjungoje, tačiau nemanau, kad tai atleidžia juos nuo atsakomybės. Man atrodo, mylėti ir gerbti vaikus yra prigimtinis dalykas. Jeigu ateina noras jį drausti, tramdyti, žeminti, kodėl neateina noras jį mylėti bei gerbti? Jeigu mano knygą skaitys žmonės, kurie turi panašių nuogąstavimų, kaip aš, labai norėčiau, kad jie kažkokiu būdu pasakytų savo tėvams, kaip jie jautėsi vaikystėje. Tėvams bus nemalonu, bet mes turime teisę išsakyti savo išgyvenimus ir būti išgirsti. Daug akmenų nuriedės nuo širdies…. (visą straipsnį su Beata rasite AŠ IKONA žurnale)

Vasarišką AŠ IKONA žurnalo numerį dar gali suskubti įsigyti prekybos vietose arba čia: http://vmgonline.lt/e-parduotuve/


← Grįžti

Komentarai:

 

Komentarų nėra.

Forumas
TEMA: Kokia Tavo svajonių šalis?
Aš visai neseniai grįžau iš povestivinės kelionės iš Tailando, tai ten mano nauja svajonių šalis. Iki tol su vyru labiausiai mėgom Ispaniją, bet Tailandas pranoksta visas šalis, kuriose iki šiol buvome. Labai gerą įspūdį paliko viskas, tiek maistas, tiek vietiniai tiek oras ir paplūdimiai. Dar labai maloniai nustebino kelionės gidas, nes mes labai retai imame kelialapius, bet manau dabar dažniau juos pirksime, nes tikrai smagu klausytis žmogaus, kuris tikrai daug žino apie tą šalį, beto ir laiko susitaupo, kai nereik klaidžiot po gatves, kas tikrai būtų nutikė, jeigu būtumėm keliavę dviese, nes pati šalis tai labai paini. Jeigu kam įdomu, tai kelialapį ėmėm iš čia https://travelplanet.lt/keliones/azija/tailandas/kelione-i-tailanda-smalsiems . Manau tolimesnėm kelionėm labai apsimoka imti kelionę su gidu, vat kokioj Ispanijoj arba apskritai Europoj tai aišku geriau keliaut savarnakiškai, bet egzotiškose šalyse tikrai sunkiau susigaudyti :)
TEMA: Sulčių dieta
neteko bandyti, sportas man geriausia norit tureti tobula figura, pradejau namie, dabar salej jau ir papildus vartoju https://www.ponasbicepsas.lt/biotech-usa-nitro-pure-whey-2270g ir i varzybas ruosiuosi, o dietu nesilaikau kazkokiu ekstremaliu, nes norisi ir gerai ir sveikai jaustis, zinoma saldumybu atsisakiau :) ir beabejo pries varzybas tenka laikytis mitybos