Verslo lyderis Laurynas Vilimas: „Bijau konkurencijos“

gegužės 14, 2018
Rima Aukštuolytė

Laurynas VILIMAS (37), Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vykdantysis direktorius

Tikriausiai nė vienas, matydamas Lauryną Vilimą televizijos eteryje ar skaitydamas jo komentarus spaudoje, neįsivaizduoja, kiek šis žmogus skleidžia pozityvumo. Neabejotinai, vienas jaunųjų lyderių, pagal išsilavinimą – teisininkas, verslo administravimo magistras, profesinėje srityje nagrinėjantis rimtas temas, pavyzdžiui, prekių kainas, šįkart iš mūsų sulaukė klausimų apie Lietuvą, šeimą ir gyvenimą.

„Svarbiausia gyvenime – vadovautis teisingomis vertybėmis ir gerai jaustis būnant savimi, nes tik taip gali būti geriausia savo versija. Paviršutiniškų dalykų yra ir bus, svarbu nepaslysti ir nepriskirti joms daugiau svarbumo, nei jos yra vertos“, – sako L. Vilimas.

Kaip norėtumėte, kad jus pristatytų po 100 metų, jei leistų leidinį apie iškiliausius lietuvius?

Šiuo metu visas mano asmeninis dėmesys ir meilė nukreipti į šeimą, o labiausiai – į pusantrų metukų sūnų. Taigi, pirma mintis, kuri šauna į galvą – norėčiau būti pristatytas kaip vyras, tėvas, išauginęs dorą,  mokantį mylėti žmogų. Žmogų iš didžiosios raidės, kuris išaugs drąsus daryti mūsų pasaulį gražesnį. Jei turėsiu daugiau vaikų, tegul pristato kaip vaikų tėvą, padariusį Lietuvą geresne vieta gyventi.

Gimus vaikui supratau, kad turiu galimybę ir pareigą perduoti jam savo geriausias vertybes. Žinau, kad ne viena karta keis mūsų šalies viziją, ir visi mes prie to galime prisidėti, užaugindami stiprias asmenybes.

Ką jūs vadinate stipria asmenybe?

Gyvename laikais, kai dėl technologijų įtakos gyvenimo sparta įgauna vis didesnį pagreitį. Pasimeta tikrosios vertybės – pagarba žmogui, šeimai, pagarba šaliai ar aplinkai, kurioje gyveni. Pradedant nuo gamtos ir svetimos šiukšlės pievoje pakėlimo ir išmetimo, baigiant balsavimu ir pilietinės atsakomybės prisiėmimu.

Be to, teisingas kitiems, nuoširdus ir atsakingas sau, sąžiningas žmogus dabar ne visada parodomas kaip vertybė. Daug svarbiau – kas greitesnis, kas apsukresnis. Kelerius metus gyvenau Amerikoje ir mačiau, kaip atrodo paviršutiniškas bendravimas dėl didelio tempo. Dėl to man svarbūs kokybiški santykiai tiek su šeima ir draugais, tiek ir darbe. Savo veikloje sutinku daugybę įvairių žmonių ir norėčiau tikėti, kad jie mane mato, visų pirma, kaip nuoširdų asmenį. Esu kilęs iš pedagogės ir lakūno-piloto šeimos, o prie asmenybės formavimosi daug prisidėjo ir krikšto mama medikė, kuri man ir yra stiprios asmenybės etalonas: ji – mylinti šeimą, pasitikinti savimi, tikinti savo vertybėmis ir jų besilaikanti, siekianti nuolat tobulėti tiek asmenine, tiek profesine prasme, nuoširdi, atvira ir turinti stiprų teisingumo jausmą.

Labai vertinu mąstymo ir požiūrių pagrindus, kuriuos gavau iš artimųjų ir mane supusios aplinkos. Visada sau kartoju, kad esu dėkingas už tai, ką turėjau ir ko neturėjau, ką turiu ir ko neturiu, nes dėl to dabar esu būtent toks, koks esu. Stengiuosi gyventi taip, jog mano sūnus kažkada pasakytų, kad jo tėvas yra stipri asmenybė.

Ar tai reiškia, kad Jums nerūpi karjera?

Profesinė veikla yra svarbi savirealizacijos dalis. Aš noriu tikėti, kad tai, ką darau, yra vertinga ir naudinga. Man karjera – tai ne pareigų pavadinimų pasikeitimas, o pasitenkinimo tuo, ką darai, stiprėjimas. Šia prasme aš jaučiuosi kylantis karjeros laiptais (juokiasi).

Nuotr. SHOT BY LUKAS

Gyvename globaliame pasaulyje. Svarbu, kur yra jūsų namai? Kad mes esame lietuviai?

Man labai gera pasakyti, kad aš tikrai myliu Lietuvą. Studijų metais išvykau į Ameriką ir užtrukau ten dvejus metus, bet nebuvo nė vienos dienos, kad sudvejočiau dėl grįžimo atgal. Man Lietuva – geriausia šalis gyventi. Jos nedideli atstumai, nuostabi gamta su savo sezonais, žmonės, kurie labai keičiasi, darosi atviresni, bendruomeniški, nes daug keliauja. Tiesa, man Lietuva nėra tik lietuviai, stengiuosi ją matyti daug plačiau. Globalizacija veikia visus. Prieš 20 metų matydami užsieniečius gatvėje iškart keistai žiūrėdavome į tuos turistus. Dabar žmonės čia atvyksta iš svetur, kuria savo gyvenimą, net lietuviškai kalba geriau nei kai kurie lietuviai.

Esame maža šalis, todėl turime būti atviri pasauliui ir nebijoti globalizacijos. Aš didžiuojuosi galėdamas savo vaiką su žmona auginti dvikalbį, nes mano žmona yra Lietuvos rusakalbė. Be to, sužinoję, kad auklė moka lenkų kalbą, jos paprašėme su vaiku kalbėti dar ir lenkiškai. Kai sūnus paaugs, galvoju, leisime į prancūzų ar anglų mokyklą. Taigi, man šiuolaikinis lietuviškumas išeina iš siaurų ribų. Mūsų šeimoje jis suprantamas plačiai – tai kultūra, gamta, bendruomenė, architektūra, istorija. Žmones suvienija bendri tikslai. Tad mūsų, kaip piliečių, bendras tikslas yra Lietuvos gerovė. Mes esame čia ir norime čia būti, norime, kad šioje šalyje viskas gerėtų ir žmogiškėtų, net ir su visais iššūkiais, kuriuos turime. Norėčiau, kad net ir po 100 metų čia gyventų mano vaikai ir mano vaikų vaikai.

Dažnai sakome, kad lietuviai vis dar jaučia nepilnavertiškumo jausmą. Nemokame didžiuotis tuo, ką turime. Jūs tai pastebite?

Esu pereinamojo laikotarpio žmogus – 10 metų gyvenau prie vienos santvarkos, atsimenu lūžį, o dabar beveik 30 metų matau naujus etapus. Galiu palyginti skirtingas kartas. Gyvendami priespaudoje negalėjome elgtis laisvai, tačiau viskas pasikeitė. Mano seneliai mąstydavo siauriau ir paprasčiau apie daugybę dalykų. Aš pats didžiąją vaikystės dalį augau kaime, Stakliškėse, darydavau visus ūkio darbus. Nuvažiavęs į kaimą vis dar gali pajausti, kad žmonės nemoka norėti daugiau. O tada grįžti į Vilnių ir pamatai paauglius, kurie turi visai kitokį mąstymo greitį ir požiūrį į gyvenimą, bet ne visada moka džiaugtis dabartimi.

Nepilnavertiškumo jausmas labiau būdingas vyresnei kartai. Aš tai siečiau su stipriu poreikiu turėti nuosavybę, pavyzdžiui, žemė, namai, automobiliai, papuošalai, įvairūs daiktai. Dirbdamas srityje, kur nuolatos stebimas vartotojiškumas, žinau, kad su kartų pasikeitimu vyksta virsmas, kuomet jauni žmonės savo vertės su daiktų turėjimu jau nesieja.

O turėdami tokią nuostabią gamtą, kuo didžiuotis turėsime dar ilgai. Man labai svarbus žmogaus santykis su gamta, nes gamta niekada neapgaudinėja. Na, Lietuvoje gal apgaudinėja orų prognozės. Visgi, sezonų kaita lietuvių gyvenime yra svarbus reiškinys, nes su tuo siejame ir  suvokimą, kad sunkūs laikai praeis, o tuo pačiu gal ir lengvi laikai neužtruks (šypsosi). Sezonų kaita lietuvių gyvenime išugdė tam tikrą ritmą.

Kokių žmogiškų ambicijų turite?

Namie turiu ambicijas būti šauniausias tėvas ir geriausias vyras. Kai išeinu į darbą, siekiu užsibrėžtų profesinių tikslų. Juk ambicijos ir yra tikslų nusistatymas bei jų siekis.

Be šeimos ir profesijos ambicijos mane užvaldo ir sporto srityje. Sportas lydi visą gyvenimą, nes mama buvo fizinio lavinimo dėstytoja, tai aš užaugau su visomis įmanomomis sporto šakomis. Profesionaliai nesportuoju jokios disciplinos, bet ką besportuočiau, darau tai siekdamas tobulėti bei laimėti. Kai buvau jaunesnis, labiausiai vežė komandinės sporto šakos: krepšinis, futbolas, išbandžiau ir ledo ritulį. Kai prieš 10 metų išbandžiau snieglentes, nuo to laiko užsiimu daugiausiai sportais, kurie man lygūs meditacijai: vandenlentės, jėgos aitvarai, snieglentės. Planuoju prie viso to kažkada pridėti ir jogą arba bėgiojimą.

Nejaučiate baimės dėl konkurencijos – visada atsiras gabesnių ir „alkanesnių“?

Versle ir politikoje išlieka tie žmonės, kurie sugeba adaptuotis prie besikeičiančios aplinkos. Pagrindinis to variklis, verčiantis tave būti geresnį – konkurencija. Kai lyginiesi su geriausiais, į tą pusę ir žiūri, o kai žiūri atgal arba į žemesnio lygio profesionalus, veiklą ar rezultatą, užsistagnuoji. Man konkurencija – tai tobulėjimo variklis. Savo profesinėje srityje visada turiu žiūrėti į priekį, turiu numatyti tiek trumpalaikius, tiek ilgalaikius veiksnius. Visgi, jaudulys dėl konkurencijos man tikrai nesvetimas. Visiškai nejausti baimės dėl konkurencijos būtų net nenormalu. Gal tik visiškai neadekvatūs žmonės gali įrodinėti, kad konkurencija ir su tuo susiję jausmai jiems neaktualūs.

O neverčia tokia konkurencinė aplinka dirbti savaitgaliais ir naktimis?

Matyt, žmona tikrai pasakytų, kad taip darau (juokiasi). Galėčiau skirti šeimai ir daugiau laiko, bet kai tavo veikla yra tavo gyvenimo būdas, tu nesijauti dirbantis ir neliūdi sekmadienio vakarą, nes rytoj reikia į darbą. Iš tiesų, man gaila žmonių, kuriems pirmadienis yra sunkiausia diena. Pasirinkau daryti tai, kas mane džiugina, tik todėl ir tapau savo srities specialistu. Taip veikla įgauna prasmę, aš nesijaučiu švaistantis laiką. Matau aplink daug „alkanų“ žmonių, kurie dirba ir kuria neribodami savęs. Aš tai vertinu. Norėčiau perduoti savo vaikui svarbiausią taisyklę – pasirink daryti tai, ką labiausiai mėgsti, ir gyvenime neteks dirbti nė vienos dienos.

Kokiu save matėte, kai jums buvo 18 metų?

Aštuoniolikos metų svajojau apie nepriklausomybę nuo tėvų, nekantravau žengti į studentų gretas, norėjau savarankiškumo, nors nežinojau, ką ir kaip su juo daryti.

Įstojau į teisę ir norėjau tikėti, kad teisė yra susijusi su kūrybiškumu, nes turi rasti sprendimą labai aiškius rėmus turinčioje srityje. O Rygoje baigęs mokslus ir trumpai padirbęs teisininku supratau, kad teisininku būti nenoriu.

Nors buvau auklėtas, kad po mokyklos turi stoti į universitetą, o baigus universitetą atsiranda lūkesčiai dėl darbo, man padėjo, kad pagyvenęs ne Lietuvoje supratau, jog niekada ne vėlu keisti kryptį.

Man pasisekė, kad turėjau progą išbandyti save kitose srityse. Teisės žinios, bendravimo įgūdžiai, galbūt tuo metu ir nestandartinis mąstymas man padėjo pradėti veiklą, kuria užsiimu jau daugiau nei 10 metų.

Sakėte, kad su vaiku ryšys užsimezgė dar prieš jam gimstant. Vaikų visada norėjote?

Apie vaikus anksti negalvojau, bet tos pareigos nebijojau. Jau tada mąsčiau apie vaikus, kaip apie kažką, kas pakeičia tavo gyvenimą. Dabar žinau – jie ne šiaip pakeičia, jie papildo gyvenimą geriausia to žodžio prasme. Vaikai greitai perdėlioja vertybes ir gali aukštyn kojomis apversti prioritetų sąrašą.

Nuo jūsų sklinda pozityvumas – gal dėl to, kad nuolat šypsotės? Šypseną atsivežėte iš Amerikos?

Aš visada daug šypsodavausi. Nuo mažens man patiko bendrauti su žmonėmis, o pirmas instinktas bendraujant – šypsotis. Universali taisyklė – daug didesnę grąžą gausi pozityviai, geranoriškai nusiteikęs, o ne kietai įsikibęs savo pozicijos, žemindamas kitus ar ant visų pykdamas. Vėlgi, daug dirbant ir skiriant daug laiko santykiams savo srityje palaikyti, kas iš manęs liktų, jei visą laiką būčiau susiraukęs? „Persijungti“ irgi negalėčiau, kai reiktų grįžti namo. Su šypsena galima tikrai toli nueiti. Su šypsena esu pasitikęs labai sunkias akimirkas gyvenime. Nori verkti, o bandai šypsotis, kad ir kaip keistai tai atrodytum, jei kas iš šalies pamatytų. Bet pradėjęs šypsotis tu tarsi įmeti pozityvumo grūdą, kuris pradeda augti ir per tam tikrą laiką išauga. Šypsena turi eiti iš vidaus, iš meilės, iš atvirumo, skirtingai nei ta mums visiems žinoma „amerikoniška šypsena“.

Kada jūsų sūnus pradėjo šypsotis?

Iš karto! Pačią pirmą dieną – bent man taip pasirodė. Matydamas, kaip sūnus šypsosi, noriu daryti viską, kad jis ir toliau šypsotųsi. Jo juokas toks superinis, kad „išjungia“ visas mano sistemas, ir kartais net nesuprantu, ar juoktis, ar verkti norisi nuo to, kaip gera viduje būna.

Daugiau interviu su vyrais lyderiais:

Fotografas Rokas Darulis: „Mano asmeninis gyvenimas Lietuvoje kur kas spalvingesnis nei Anglijoje“

Grožio chirurgas, turintis skonį: „Stengiuosi padaryti kuo daugiau operacijų“

Pasaulis apie jį sužinojo: JAV savo CV pristatė dėžutėse su spurgomis

Pavasarinį AŠ IKONA žurnalo numerį dar gali suskubti įsigyti prekybos vietose arba čia: https://www.perkuknyga.lt/lt/naujausios-knygos/vmg-as-ikona.-pavasaris-2018.html


← Grįžti

Komentarai:

 

Komentarų nėra.

Forumas
TEMA: Kokia Tavo svajonių šalis?
Aš visai neseniai grįžau iš povestivinės kelionės iš Tailando, tai ten mano nauja svajonių šalis. Iki tol su vyru labiausiai mėgom Ispaniją, bet Tailandas pranoksta visas šalis, kuriose iki šiol buvome. Labai gerą įspūdį paliko viskas, tiek maistas, tiek vietiniai tiek oras ir paplūdimiai. Dar labai maloniai nustebino kelionės gidas, nes mes labai retai imame kelialapius, bet manau dabar dažniau juos pirksime, nes tikrai smagu klausytis žmogaus, kuris tikrai daug žino apie tą šalį, beto ir laiko susitaupo, kai nereik klaidžiot po gatves, kas tikrai būtų nutikė, jeigu būtumėm keliavę dviese, nes pati šalis tai labai paini. Jeigu kam įdomu, tai kelialapį ėmėm iš čia https://travelplanet.lt/keliones/azija/tailandas/kelione-i-tailanda-smalsiems . Manau tolimesnėm kelionėm labai apsimoka imti kelionę su gidu, vat kokioj Ispanijoj arba apskritai Europoj tai aišku geriau keliaut savarnakiškai, bet egzotiškose šalyse tikrai sunkiau susigaudyti :)
TEMA: Sulčių dieta
neteko bandyti, sportas man geriausia norit tureti tobula figura, pradejau namie, dabar salej jau ir papildus vartoju https://www.ponasbicepsas.lt/biotech-usa-nitro-pure-whey-2270g ir i varzybas ruosiuosi, o dietu nesilaikau kazkokiu ekstremaliu, nes norisi ir gerai ir sveikai jaustis, zinoma saldumybu atsisakiau :) ir beabejo pries varzybas tenka laikytis mitybos