Vestuvių planuotoja Laura Vagonė svajoja apie savo vestuves, vaikus ir meilę iki apalpimo

spalio 4, 2018
Simona Jansonaitė

Nuotr. SHOT BY LUKAS

„AŠ Ikona“ vestuvėms skirto priedo redaktorė Laura Vagonė jau trylika metų rengia vestuves: mažas ir dideles, prabangias ir mažiau, tačiau visada – tokias, kad jaunieji ir jų svečiai prisimintų visą gyvenimą. Surengusi šimtus švenčių kitiems kartą savąjį „taip“ irgi ištarė, bet nesėkmingai. Šiandien ji ir vėl svajoja apie savo vestuves ir tiksliai žino: nesvarbu, kur švęsti, svarbu – su kuo.

Dar prisimeni, nuo ko prasidėjo „Lapės vestuvės“?

Oi, be abejo viską atsimenu! Nebuvo taip, kad sugalvojau: viskas, nuo rytojaus būsiu vestuvių planuotoja ir iš karto ja pradėjau jaustis. Ilgą laiką tiesiog dirbau su renginiais. Potraukį organizuoti įvairiausias pramogas turėjau jau mokykloje. Visi žinojo, kad beveik kiekvienas mokyklos renginys bus organizuotas Lauros. Aš nebijau prisiimti atsakomybės, neturiu tos baimės, kas ateis, kas neateis, ar bus visiems įdomu ir panašiai.

Nuotr. SHOT BY LUKAS

Kai pradėjau dirbti su vestuvėmis, šita profesija vis dar skambėjo kaip egzotika, dažniau planuotoją galima buvo pamatyti kokiame holivudiniame filme. Kristina Kaikarienė buvo tokia vėliavnešė šitoje sferoje, Viktorija Prokofjeva jau buvo surengusi keletą švenčių, o aš, dirbdama su renginiais, kartais asistuodavau vestuvių vedėjų tandemui – teatrui „Arti“. Ilgainiui prisiimdavau vis daugiau atsakomybių, žmonės pradėjo patys manęs ieškoti, kol galiausiai nebespėjau dirbti savo pagrindinio darbo ir supratau, kad, Laura, finito, tu esi vestuvių planuotoja. Turėjau sukaupusi pakankamą archyvą gerų nuotraukų iš gražių švenčių, bet to, norėjosi šiek tiek edukuoti rinką, kad galima padaryti dar gražiau, dar įdomiau, todėl vieną dieną atsisėdau prie kompiuterio, per 10 minučių sugalvojau pavadinimą, susikūriau tinklaraštį, feisbuko paskyrą, o tada viskas užsisuko tokiais tempais, kad apmąstymų, ką veikti, nebeliko, teliko suktis, kad spėčiau susitvarkyti su visais užsakymais. Pirmąsias vestuves organizavau, kai pati dar nebuvau buvusi vestuvėse, net savas atšokau tik metais vėliau.

Vestuves rengi daugiau nei dešimt metų. Kaip vestuvių mados keitėsi per tuos visus metus?

Pirmąsias vestuves suorganizavau 2005 metais. Jos buvo gražios, bet dabar tikrai rasčiau, ką pakeisti. Viskas pasikeitė: nuo dekoro, maisto pateikimo iki muzikos, erdvės išplanavimo, pramogų. Ir tai yra normalus procesas. Vestuvinės mados gana lėtai, bet keičiasi su kiekvienu sezonu. O jaunieji… Visais laikais žmonės norėjo ir nusipelnė gražios vestuvių šventės, kur patiems nereikėtų lakstyti, stresuoti, kur jie galėtų tiesiog švęsti.

Kiek vestuvių madas padiktuoja, pvz,, pasaulio įžymybės – George Clooney su Amal ar princas Harry su Meghan?

Apie jas visi kalba, bet labai ryškaus jų sekimo nesu pastebėjusi. Šiais metais gal tik su viena nuotaka bekalbant apie gėles apsvarstėme ir Meghan puokštės variantą. Kai susituokė Catherine ir princas Williamas, kitą sezoną buvo gana daug improvizacijų Catherine suknelės tema, bet irgi negaliu pasakyti, kad besituokiančius būtų ištikusi kokia nors ryški manija.

Parduotos vasaros – taviškės vasaros būtent tokios ir yra? Kiek vestuvių švenčių surengi per sezoną?

Šią vasarą vėl kartoju mantrą: kitais metais dirbsiu mažiau, bet kaip rengiame krūvas švenčių, taip ir rengiame. Nespėju net suskaičiuoti. Turiu stiprią komandą, kuri tikrai gali dirbti savarankiškai, bet nemoku pasakyti žmonėms „ne“. Šiaip taip labai ir neišgyvenu to, kad parduodu vasaras, nes baigusi sezoną susirandu šilumos, bangų kur nors už jūrų marių.

Buvęs draugas keldavo scenas dėl mano nuolat užimtų savaitgalių ir kad visi savaitgaliais susirenka poromis, o jis vienas, bet čia gal jo problemos. Net ir su savo užimtumu, aš randu laiko draugams, Nidai, nuotykiams. Kartais tai įvyksta mano poilsio, miego sąskaita, bet ką dabar: gyventi man norisi ir darau tai iš širdies.

Leidi sau atsisakyti organizuoti vestuves, tarkime, jei nepatinka jaunieji ar pati vestuvių idėja?

Paprastai visada randame kompromisą su poromis. Esu gana lanksti, o ir išankstinio nusistatymo dažniausiai neturiu. Porą kartų vis nerasdavome bendros kalbos su klientais, esu siūliusi keisti planuotoją, bet vėliau išsispręsdavome problemas ir įgyvendindavome sėkmingus, įsimintinus projektus.

Vadinamosios nuotakos siaubūnės nėra iš tiesų siaubūnės – jos tik yra reiklios ir kartais nesusitvarko su planavimo stresu. Tie reikalavimai nebūna iš kosmoso srities, priklauso tik jų pateikimo tonas. Kai kurioms merginoms tik norėčiau priminti, kad planuotoja – irgi žmogus ir atrašinėti į laiškus, žinutes sekmadieniais ar po 22 valandos neprivalo.

O keisčiausias vestuves suorganizavau šią vasarą. Jos vyko „Witcher“ žaidimo tema. Daug laiko investavome į ceremonijos tekstus, dekorą ir tai, toli gražu, nebuvo įprastas vestuvinis vaizdelis. Stalą puošė varnų iškamšos, gyvūnų kaukolės, tamsios gėlės, šakos, kailiai, ragai. Bet šitos šventės labai laukiau, kad galėčiau šiek tiek kitaip į viską pažiūrėti. Ir labai sveikinu porą, kad jie nepasidavė aplinkos spaudimui ir viską darė taip, kaip jiems norėjosi. Aišku, nuo kai kurių dalykų man juos teko atkalbėti, bet čia tik dėl jų bendros gerovės. Vaikas židinyje, jaunikiui nugrimuotas randas man jau pasirodė pertekliniai dalykai temai išpildyti. Ir nebūtinai tai, kas dabar linksma ir smagu, taip pat atrodys po dešimt metų žiūrint vestuvines nuotraukas.

Kiek laiko reikia vestuvėms surengti?

Kiek yra to laiko, per tiek ir galima jas surengti. Tačiau yra dalykų, kurie tiesiog reikalauja tam tikro pasiruošimo: bažnytiniai kursai, civilinei santuokai registruoti irgi reikia tam tikro laiko. Simbolinę santuoką aš galiu jums padaryti rytoj, tačiau oficialiai įregistruoti santuoką per tiek laiko tikrai nepavyks.

Kokias klaidas dažniausiai daro jaunieji?

Aš visada sakau, kad nėra klaidos, kurios neįmanoma ištaisyti. Dažnai poros pradeda planuotis vestuves, užsakinėti viską dar net nepasidarę svečių sąrašo, tada staiga apsižiūri: oi, mes netelpame šventės vietoje, oi, nėra kur visų apgyvendinti. Kartais perkrauna programą, kas tikrai nėra šventės kokybės ženklas. Per ilga vestuvių diena yra blogai: išvargsite ir pačios šventės nepajausite. Žmonių vežiojimas iš vieno Lietuvos galo į kitą per šventę irgi yra blogai. Stenkitės minimalizuoti logistinius reikalus ir jums patiems bus lengviau, o ir svečiai padėkos.

Bet prisiminkite vieną dalyką: kad ir kas nutiktų šventės dieną, kad ir kokią klaidą būtumėte padarę, nekreipkite per daug į tai dėmesio, pasistenkite, kiek įmanoma, pasidžiaugti žmonėmis, kurie susirinko ir vienas kitu. Jei to nesiseka padaryti, kam tada iš viso rengiama šventė?

Šventės išlaidos ir kokybė – čia galima dėti lygybės ženklą? Kiek kainavo brangiausios tavo surengtos vestuvės?

10 tūkstančių nesu išleidusi. Bet galiu (juokiasi). Tiesiog laikausi taisyklės, apie kurią jau užsiminiau: dažnu atveju mažiau yra daugiau. Todėl nebūtina taškyti pinigus į šonus, kad parodytum savo statusą ar surengtum tikrai gerą šventę. Aišku, kai yra didesnis biudžetas, gali suorganizuoti tikrai gražių dalykų. Daug gėlių, graži, kokybiška muzika, geras maistas ir aptarnavimas – viskas kainuoja.

Kam daugiausiai pinigų išleidžia jaunieji – drabužiams, vaišėms, dekorui? 

Vaišėms, vietos nuomai, apgyvendinimo paslaugoms, gėrimams. Čia visada. Taip, kartais ir dekorui. Kartais suknelė ir kostiumas kainuoja pusę šventės biudžeto. Visaip būna.

Ar pažiūrėjusi į jaunųjų porą jau gali iš pirmo žvilgsnio pasakyti, pora gyvens kartu ar ne?

Negaliu sakyti, kad mano spėjimai visada pasiteisina šimtu procentų, bet taip. Nepagarba vienas kitam labai matosi. O jei nėra abipusės pagarbos, nemanau, kad santykis gali būti ilgalaikis. Gal ir gali, bet vienas kažkuris vis tiek bus nelaimingas. O visi tie dalykai planavimo procese labai pasimato. Vestuvės kartais tampa savotišku santykių išbandymu, nors aš visai nenoriu, kad taip būtų.

O „pabėgusių nuotakų“ tavo karjeroje pasitaikė?

Pabėgti dar niekas nepabėgo. Lai niekas ir nebando, nes aš gera bėgikė – pasivysiu (juokiasi). Su pora nuotakų esame mergaitiškai diskutavusios, ar čia tikrai tas žmogus, ir nematau tame nieko blogo. Jei kyla klausimų, geriau juos apsisvarstyti prieš žengiant prie altoriaus, o ne post factum.

Rengti vestuves žinomiems žmonėms tavo profesijoje – siekiamybė ar tiesiog atpildas už darbą?

Su žinomais žmonėmis atsiranda papildomas spaudimas. Jie šiek tiek visi konkuruoja tarpusavyje, net to nenorėdami. Visas žinomų žmonių šventes koks nors žurnalas, portalas būtinai lygins ir aptarinės.

Tačiau aš pati specialiai nieko nedarau ir apskritai žinomumą vertinu savotiškai. Jei žinomas Lietuvoje, bet Latvijoje jau nelabai, tai kaip čia yra? Su kai kuriais žinomais žmonėmis mes tiesiog esame draugai ir aš tikrai jiems padėčiau susiorganizuoti savo šventes iš paskutinių savo jėgų, ką kartais ir darau. Man gyvenime pasisekė, kad sutinku tiek daug įdomių žmonių – vadinu tai dovana.

Tau tiktų posakis „batsiuvys be batų“?

Na, kaip, pasimatavusi aš tuos batelius jau kartą, tad visai batsiuvys be batų nesu. Bet švęsti man patinka, todėl apie vestuves sau retkarčiais pagalvoju. Ir vestuvių noriu, ir vaikų dar, ir mylėti iki apalpimo. Kurį laiką svajojau apie vestuves Sicilijoje ir panašių švenčių ten esu surengusi, dabar galvoju, kad nesvarbu kur, svarbu – su kuo. Jūs net neįsivaizduojate, kiek šventės kokybei svarbūs sukviesti svečiai. Sakyčiau, atidžiai sudarytas svečių sąrašas yra daug svarbesnis nei muzikantų pasirinkimas.

Be to, kad organizuoji vestuves, esi aktyvi tinklaraštininkė ir „Aš Ikona“ vestuvių priedo redaktorė – leidi pasireikšti giliai viduje glūdinčiai filologei?

Užaugusi būsiu rašytoja. Visa tai yra praktika. Man patinka rašyti, skaityti. Mano filologinės studijos buvo tikslingas pasirinkimas, o ir darbinėje praktikoje praverčia labai. Visada sakau: mokykis tai, kas tikrai įdomu, dirbk tai, kas geriausiai išeina. Aš tikrai norėjau išmokti rašyti, todėl tiek metų ir šlifavau universiteto suolus. Ruošdavausi paskaitoms troleibusuose, kol važiuodavau iš darbo, rašydavau rašto darbus naktimis, su mažu vaiku ant kelių, nes man buvo įdomu. Kažkaip visko imuosi su aistra. Negaliu pakęsti nuobodulio. Ir jei ne tas, tai kitas projektukas kažkaip savaime man vis atsiranda. O pasakyti „ne“, pasikartosiu, aš nelabai moku.

Įsigyti naujausią AŠ IKONA žurnalą galite čia.

PIRMOJI PAVARTYK NAUJAUSIĄ AŠ IKONA ŽURNALĄ!


← Grįžti

Komentarai:

 

Komentarų nėra.

Forumas
TEMA: Kokia Tavo svajonių šalis?
Aš visai neseniai grįžau iš povestivinės kelionės iš Tailando, tai ten mano nauja svajonių šalis. Iki tol su vyru labiausiai mėgom Ispaniją, bet Tailandas pranoksta visas šalis, kuriose iki šiol buvome. Labai gerą įspūdį paliko viskas, tiek maistas, tiek vietiniai tiek oras ir paplūdimiai. Dar labai maloniai nustebino kelionės gidas, nes mes labai retai imame kelialapius, bet manau dabar dažniau juos pirksime, nes tikrai smagu klausytis žmogaus, kuris tikrai daug žino apie tą šalį, beto ir laiko susitaupo, kai nereik klaidžiot po gatves, kas tikrai būtų nutikė, jeigu būtumėm keliavę dviese, nes pati šalis tai labai paini. Jeigu kam įdomu, tai kelialapį ėmėm iš čia https://travelplanet.lt/keliones/azija/tailandas/kelione-i-tailanda-smalsiems . Manau tolimesnėm kelionėm labai apsimoka imti kelionę su gidu, vat kokioj Ispanijoj arba apskritai Europoj tai aišku geriau keliaut savarnakiškai, bet egzotiškose šalyse tikrai sunkiau susigaudyti :)
TEMA: Sulčių dieta
neteko bandyti, sportas man geriausia norit tureti tobula figura, pradejau namie, dabar salej jau ir papildus vartoju https://www.ponasbicepsas.lt/biotech-usa-nitro-pure-whey-2270g ir i varzybas ruosiuosi, o dietu nesilaikau kazkokiu ekstremaliu, nes norisi ir gerai ir sveikai jaustis, zinoma saldumybu atsisakiau :) ir beabejo pries varzybas tenka laikytis mitybos