XXI amžiaus epidemija

kovo 20, 2018
VMG kulinarinis albumas (2017 m. vasara)

KAI DARBAS TĘSIASI IR PO DARBO

Japonija, dar kitaip vadinama Tekančios saulės šalimi, – sala, įsikūrusi tarp Ramiojo vandenyno ir Japonijos jūros, talpinanti apie 128 milijonus gyventojų. Ji žavi kerinčiu kraštovaizdžiu, amžius skaičiuojančiomis tradicijomis, inovacijomis ir įdomia kultūra. Kaip bebūtų, jos gyventojai dažnai vadinami gana santūriais, daug dirbančiais ir mažai poilsiaujančiais. Tarptautinio ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (OECD) atlikto tyrimo metu, paklausus, kaip japonai vertina savo sveikatos būklę, tik 35 % atsakė „gerai“, nors ši šalis pirmauja pagal vidutinę gyvenimo trukmę (83,4 metai). Taip pat pasidomėjus, kokie laimingi jie jaučiasi nuo 0 iki 10 balų skalėje, statistiniai duomenys atskleidė, kad jų laimės rodiklis – tik 5,9 balo iš 10 (pasaulinis vidurkis – 6,5).

DARBAS DARBAS IR DAR KARTĄ DARBAS

Turbūt dėl tokio rezultato stebėtis neverta, nes tik 61,5 % gyventojų turi dvi laisvas dienas per savaitę. Įtemptas gyvenimo ritmas, nuolatinis skubėjimas ir ilgos darbo valandos – dažnai neatsiejama gyvenimo dalis Japonijoje. Galima atrasti pavyzdžių, kai žmonės darbe praleidžia 78 valandas per savaitę, o poilsiui ar miegui skiria tik 35. Ko gero, net neverta minėti, jog kelionėse į darbą ir iš jo sugaištama daugiau nei valanda brangaus laiko. Pagal OECD statistinius duomenis, vidutiniškai 22 % gyventojų dirba 15 ir daugiau valandų per parą. Japonai nuo ankstyvos vaikystės užsibrėžtus tikslus pasiekia sunkiu darbu. Mokyklose už mokinių nesėkmes atsakomybę turi prisiimti ne tik moksleivis, bet ir jų tėvai bei mokytojai. Psichologinis spaudimas juos lydi visą gyvenimą. Tik būdami geriausi, jie gali užsitarnauti pagarbą, įgyti gerą padėtį visuomenėje, studijuoti universitetuose, susirasti norimą darbą ar sukurti verslą. Darbas Japonijos gyventojams turi ypatingą reikšmę. Pagal Vidaus reikalų ministerijos atliktą apklausą, nedarbo lygis šalyje siekia tik 4 %. Dažniausiai pirmieji darbai susirandami dar paauglystėje ir suprantama, kodėl taip skubama – Japonija užima trečią vietą pasaulyje pagal ekonomikos lygį. Ji nusileidžia tik JAV ir Kinijai, tad jaunimas jaučia spaudimą kuo greičiau papildyti darbo rinką. Verslininkai daug dėmesio skiria darbo kokybei ir bendradarbiavimui. Dažnai geros rekomendacijos gali būti daug svarbesnės nei pasiekimai. Nereikėtų pamiršti ir etiketo taisyklių, kurios itin reikšmingos šioje šalyje. Viena jų – vizitinės kortelės. Po susitikimų įprasta jomis apsikeisti, būtinai įteikiant abiem rankomis. Taip pat, norėdami parodyti didesnę pagarbą, darbuotojai gali klausyti vieni kitų užmerkę akis, ir, žinoma, šioje kultūroje netoleruojamas vėlavimas.

KITA MEDALIO PUSĖ

Ilgos darbo valandos ir nepakankamas dėmesys poilsiui kartais sukelia negrįžtamų pasekmių. Viena jų – mirtis nuo persidirbimo, dar kitaip vadinama „Karoshi“. Šis fenomenas pirmą kartą užfiksuotas dar 1969 metais, kai netikėtai vienoje iš gamyklų sveikas ir jaunas vyriškis nualpo ir nebeatsikėlė. „The Telegraph News“ duomenimis, per pastaruosius metus nuo šio reiškinio mirė 1456 žmonės. Hiroshi Kawahito, vienas iš „Karoshi“ pagalbos linijos steigėjų, teigia, kad mirusių žmonių skaičius gali būti dešimt kartų didesnis. Visgi dėl gana sudėtingo ir ilgai trunkančio tokios mirties įrodymo, arba paprasčiausio nežinojimo, dažnai mirusiųjų artimieji oficialiai neužfiksuoja tokių tragedijų. Savižudybės – dar viena didelio valandų skaičiaus, praleidžiamo darbe, įtampos ir nuovargio pasekmė. Remiantis Pasaulio sveikatos organizacijos 2014 metų duomenimis, Japonijoje nusižudė daugiau nei 25 000 žmonių, tai maždaug 70 per vieną dieną. Dažniausiai savižudybes renkasi jauni vyrai, tačiau ši tendencija pastebima ir tarp moterų. Psichologas Wataru Nishida iš Tokijo Temple universiteto mano, kad viena iš savižudybių priežasčių gali būti per didelis spaudimas iš aplinkinių ir per mažai galimybių išreikšti save. Jis pabrėžia, kad jauni žmonės yra priversti tilpti į „dėžutes“, kartais neturėdami galimybių išreikšti tikrąsias emocijas ir jausmus, o tai dažnai sukelia depresiją, kuri lemia apsisprendimą pakelti ranką prieš save.

KELIAUKIME Į LIETUVĄ

Lietuvoje žmonės gal ir neturi tokios darbo kultūros kaip Japonijoje, tačiau taip pat dirba daug, dažnai negalvodami apie savo sveikatą. Tapo įprasta valgyti tiesiog darbo vietoje, paskubomis arba rinktis greitą, bet menkavertį maistą. Dėl nepilnavertės mitybos ir mažo judėjimo vis jaunesni žmonės susiduria su širdies ir kraujagyslių ligomis, o insultas ar infarktas ištinka ir 25 metų žmones. Medikai primena, kad judėti turime kasdien, o jėgų tam gauti iš sveikos mitybos. Organizmui būtinų medžiagų rezervą papildyti galite vartodami vitaminus ir maisto papildus – jie užtikrins, kad nepritrūktumėte jėgų svarbiausiais momentais ir būtumėte žvalūs net ir po sunkios dienos.

Rimanto Vaitkaus  (AB „Vilniaus baldai“ generalinis direktorius, Lietuvos ir Japonijos asociacijos vadovas) komentaras

„Japonijoje praleidau beveik šešerius metus. Tikrai japonai darbui skiria labai daug laiko – penkias dienas per savaitę, ir dar neturi daug atostogų. Jie negali išeiti trijų savaičių atostogų, kas yra įmanoma pas mus, Lietuvoje. Eidamas vakare mieste matai dideliuose biurų pastatuose degant šviesas. Reikia suprasti, kad tai – vienintelis būdas išlikti konkurencinėje aplinkoje. Svarbu, kad darbuotojai dirba ne tik daug, bet ir iš tiesų atsidavę. Net ir vakare po darbų darbas tęsiasi toliau: darbuotojai eina pavalgyti su klientais ar kolegomis, o namo praktiškai grįžta tik miegoti. Įdomu, kad po pietų Japonijos įmonėse yra paplitęs trumpo nusnūdimo procesas – japonai yra išmokę greitai užmigti ir labai žvaliai po 15 minučių atsibusti. Tai gali padaryti ir darbo vietoje, ir rūbinėje. Jiems yra garbė dirbti viršvalandžius, nes ne visiems tai yra leidžiama. Juk už viršvalandžius mokama dvigubai, todėl ilgiau gali dirbti, jei įrodai, kad esi to vertas. Japonai dirbdami visada yra tam tikrame ritme, dirba labai kruopščiai ir daro daug papildomų darbų, pavyzdžiui, po bet kokio įvykio rašo raportus vadovybei. Tad mums, vakariečiams, dėl to ir gali atrodyti, kad jie dirba strese. Tačiau nereikia visko sudramatizuoti. Savaitgalius japonai skiria šeimai ir visuomeninei veiklai. Mano nuomone, taip pasireiškia jų samurajiškos, kario, savybės – tarnauti visuomenei, kad joje visiems būtų geriau gyventi.“


← Grįžti

Komentarai:

 

Komentarų nėra.

Forumas
TEMA: Kokia Tavo svajonių šalis?
Sveiki, Mano svajonių šalys Portugalija ir Ispanija. Vis negaliu išsirinkti, kuri man labiau patinka, tai vis dėlto susiruošiau ir nusipirkau vieną bilietą iš pigusskrydziaiiportugalija.lt šį savaitgalį.
TEMA: Paveldėti papuošalai – nurašyti ar pritaikyti?
As taip pat manau, kad perdovanotas suzadetuviu ziedas gali suteikti daug laimes, taciau tai ptiklauso ir nuo santykio su mylimojo seima