Ar viskas yra tikra, ką jūs matote iš pirmo žvilgsnio?

Pažvelgusios į mano nuotrauką, jūs greičiausiai pagalvojote: „Kaip jai viskas lengva… Butas nuostabus, makiažas superinis, gyvenimas tobulas.“ Brangiosios, turiu jus nuvilti ir atsikvėpusi pasakyti, kad taip nėra. Butas – ne mano, o grimo meistrės. Su tokiais bigudukais esu pirmą kartą, todėl ir pasidariau selfiuką.

Mano gyvenimas yra suskaičiuotas minutėmis, tad jei nors vieną dieną pagyventumėte mano tempu, tai nemanau, ar taip galvotumėte. Jei būčiau nors pusvalandį nuklydusi nuo savo tempo, tai neturėčiau ir tų gražių marškinėlių, kuriuos man padovanojo Marius. Bet makiažas tikrai superinis, o palaikyti tokį kosminį tempą man padeda sportas.

Žinau, kad daugelis jūsų, kurios skaito šį mano dienoraštį, vien perskaičiusios žodį „sportas“ nebenori skaityti toliau. Prašau jūsų tik 3 minučių. Jei norite suspėti visur ir jaustis gerai, jūs nepatikėsite, bet būtent sportas bus jūsų raktas į tokį gyvenimą, ir jums bus TIKRAI gerai.

Mano rytas startuoja ne su žadintuvu, o telefono skambučiu. Man skambina vyrukas, kuris kiekvieną darbo dienos rytą man į namus atneša sveiko maisto. Visa susivėlusi pasiimu pusryčius, juos iškart suvalgau ir tuomet pradedu vaikus ruošti į mokyklą ir darželį. Gaminu vaikams pusryčius ir tada išvežioju juos, kaip sakau, į jų darbelius. Vis dar esu susivėlusi. Grįžtu ir tada valgau priešpiečius, einu praustis ir lekiu pas grimo meistrę.

Kol mane grimuoja, telefonu derinu ne tik laidos filmavimo darbus, bet ir kalbu su savo projektų vadove Dainora apie mūsų organizuojamus renginius. Nusifilmavusi laidoje, lekiu į dažniausiai kokius 3 susitikimus. Kol vairuoju, mano kolegė, atsivertusi kompiuterį, užrašo mano mintis ir taip aš spėju atsakyti į visus meilus. Susitikimų temos yra įvairiausios: nuo mano organizuojamų ėjimo varžybų tvorelių pastatymo iki žirgų karčių ilgio matavimo rekordo. Mano telefonas visada skamba, o jei kitiems nepavyksta prisiskambinti, tai skambina mano projektų vadovei. Iš šono mes atrodome kaip taksi dispečerės.

Sveiki pietūs būna suvalgyti. Reikalai visuomet pasibaigia, kai reikia pasiimti dukrą iš mokyklos, ir tada prasideda mano laikas sau ir savo šeimai. Kol dukra arba sūnus sportuoja, aš taip pat nesnaudžiu ir nestoviu, kaip daugelis tėvų, pusantros valandos bežiūrėdami į savo telefonus, kol vaikų būreliai pasibaigs. Aš tą laiką išnaudoju sportui: einu pasivaikščioti ir stengiuosi, kad mano dienos pabaigoje būtų tie palaiminti 10 000 žingsnių.

Po pasivaikščiojimo ir vaikų būrelių keliaujame namo ir aš savo katinams gaminu vakarienę, kas man yra geriausias atsipalaidavimo būdas. Mano pačios vakarienė darbo dienomis būna suvalgyta iki 19 val. vakaro, o kačiukams ruošiu tai, ko jie negauna darželyje: įvairią mėsą, žuvį ir t. t. Stengiuosi vakarais nesportuoti, nes po to jaučiu per didelį energijos antplūdį. Bet prieš miegą, jei diena buvo pilna streso, vėl einu pasivaikščioti. Vaikščiojimas, mielosios, yra pats tikriausias sportas, ir tai yra mano raktas į tokį gyvenimą, kokio noriu. Todėl tos akys ir spindi.

Vaikščiokite ir spindėkite, nes dabar jums reikia žengti pirmąjį žingsnį!