Priešais jį ne viena žinoma moteris nusimetė drabužius

Praėjo jau 20 metų, kai žvaigždžių fotografu tituluojamas Gediminas Žilinskas pradėjo savo, kaip fotografo, darbą. Priešais jo objektyvą ne viena žinoma moteris nusimetė drabužius, fotografas surengė dvejas erotinių nuotraukų parodas, šiuo metu ruošia trečią ir ketina išleisti šioms nuotraukoms skirtą knygą.

Gediminai, ar lengva nurengti moterį atvirai fotosesijai?

Manau, viskas priklauso nuo aplinkybių, idėjos ir jos iškomunikavimo. Aišku, Lietuvoje dėl visuomenės konservatoriškumo merginų požiūris į „nude“ fotografiją yra atsargesnis. Ir būtent šis momentas neretai padaro klausimą daug sudėtingesnį.

Aš visada stengiuosi pabrėžti, kad nuogumas nėra blogas ar ydingas – svarbiausia, kokiame kontekste yra pateikiamas. Tiesa, pastebėjau, kad moterys po truputį tampa drąsesnės šiuo klausimu, labiau pasitiki savo nuomone, o ne tuo, ką kiti apie tai pasakys. Nuogas kūnas nuo seno įkvėpė įvairių sričių menininkus, o fotografija, būdama viena iš stipriausių vizualių menų, tikrai nėra išimtis.

Tiek vyro, tiek moters kūnas yra didžiausia paslaptis ir mįslė, kurią menininkai bando įminti iki šiol. Savo pirmoje parodoje moters kūną pateikiau skupltūriškai, daugiausiai dėmesio skirdamas erotiškų formų žaismui, o ne asmenybės atskleidimui. Tuo metu formos žavėjo labiausiai, toliau eiti link rimtos idėjos nesinorėjo, nemačiau prasmės. Vėliau, po kelerių metų, gimė idėja dėl WILD parodos, kurioje laukinės moters simbolis tapo kaip metafora šiuolaikinės veiklios ir stiprios moters portretui sukurti.

Su moterimis dirbu jau daug metų, laikui bėgant pastebėjau, kaip jos vis laisvėja, tampa nepriklausomos, užima vis daugiau vadovaujančių pozicijų darbuose, drąsiai skinasi kelią savo gyvenime: savarankiškai, be pagalbos. Taip ir gimė WILD moteris mano kūryboje. Mano nuotraukose nuogumas tapo priemone atitraukti asmenybę nuo civilizacijos sukurto teatro ir butaforijos, parodyti ją gryną, veržlią ir stiprią kovotoją, bet tuo pačiu švelnią ir seksualią būtybę. Šią temą vysčiau dar kelerius metus po parodos, pildydamas būsimos knygos puslapius.

Nuotr. Gediminas Žilinskas

Klausiate, kam to reikia pačiam modeliui? Jei jūsų formos kažkuo ypatingos ir jūsų kūnas tampa meno kūrinio išraiška gero menininko rankose? Juk taip paliečiami kitų žmonių jausmai, mintys, aistra. Šie jausmai gimsta parodų salėse ar vartant meninės knygos lapus. O galbūt pas jus namie kabančiame įspūdingame paveiksle esate… jūs pati? Juk meno kūriniais žmonės žavisi ne vienus metus, kai kurie jų keliauja iš kartų į kartas, pernešdami tiek filosofines, tiek estetines mintis ir jausmus. Man tai – stipri motyvacija.