Ledo ritulininkas Mantas Armalis: „Norint tapti modeliu, daug darbo įdėti nereikia“

liepos 18, 2018
Rima Aukštuolytė

Nuotr. SHOT BY LUKAS

Mantas Armalis (25 m.), ledo ritulininkas.

Lietuvos ledo ritulio rinktinės vartininką Mantą Armalį kalbinome kelios dienos po istorinės pergalės – pasaulio čempionato IB divizione pelnyto aukso. Netrukus paaiškėjo, kad sportininkas grįžta į Švedijos elitinę ledo ritulio lygą SHL. Tylus ir ramus lietuvis, buvęs „Versace“ modelis, tituluojamas vienu gražiausių atletų pasaulyje, pats savo išvaizdos nesureikšmina – tikina, kad jam įdomu tai, kur reikia įdėti darbo, o juk išvaizdai talento nereikia.

Kodėl jums pačiam svarbu žaisti už Lietuvą?

Aš juk esu lietuvis, mano tėvai lietuviai ir pasas lietuviškas. Matau, kaip tėvai didžiuojasi mūsų komanda ir jos žaidimu. Jie važiuoja stebėti kiekvienų mūsų rungtynių.

Jūsų kolegos sako, kad esate ramus ir švelnus žmogus. Kaip tuomet atsidūrėte ledo ritulyje, kur reikia rodyti visai kitokias emocijas?

Gali būti tylus ir ramus net žaisdamas ledo ritulį (juokiasi). Ypač jei esi vartininkas. Mano kelias į šį sportą buvo paprastas: ledo ritulio Švedijoje nereikia ieškoti – jis pats tave randa. Kai man buvo šešeri, draugas pastatė į vartus, taip ir žaidžiu. Treniruotis pradėjau pirmoje klasėje. Mokytoja išdalijo lapelius, kur buvo parašytas klausimas: „Ar nori žaisti ledo ritulį?“ Už viską esu dėkingas mamai, kuri kiekvieną dieną veždavo mane į treniruotes – per ledo ritulį atradau Švediją ir visą pasaulį.

Niekada nesigailėjote savo pasirinkimu?

Tikrai nesigailėjau. Dantis dar visus savo turiu (juokiasi). Nors būna, kad kartais vartininkams ir per šalmą dantis išmuša.

Kokių charakterio savybių reikia vartininkui?

Svarbiausia – nebijoti į tave skriejančio daugiau nei 120 km/val. greičiu ritulio. Nors, atrodo, beprotiška stovėti prieš taip greitai skriejantį ritulį, kiti pasitrauktų (juokiasi).

Kokių svajonių turite?

Viena didžiausių svajonių – žaisti aukščiausioje ledo ritulio lygoje NHL.

Laikote save talentingu ar tai – daugiau įdėto darbo rezultatas?

Viskas yra darbas. Esu matęs daug talentingų žaidėjų, galinčių žaisti NHL, bet jie nenori įdėti darbo. Žmonės dažnai nesupranta, kiek reikia daug dirbti, norint pasiekti aukščiausią rezultatą. Turi paaukoti daugybę dalykų, dėl to paradau daug draugų, bet tai nesumažino mano motyvacijos siekti savo tikslo.

Kaip atrodo jūsų darbo diena?

Prasideda nuo pusryčių – valgau košes su uogomis, vaisiais ir riešutais. Turiu gauti daug kalorijų ir energijos treniruotėms. Kasdien treniruotės užima 2–3 valandas, taip pat reikia skirti laiko sporto salėje. Intensyvumas priklauso ir nuo sezono – varžybų sezono metu treniruojamės mažiau.

Kokių dalykų turite atsisakyti dėl ledo ritulio?

Prieš čempionatą su drauge išvykome mėnesiui atostogų. To iki šiol nebuvo niekada. Negali laisvai planuoti savo metų – nežinai, kur būsi ir ką veiksi jau kitą savaitę.

Kaip tokį gyvenimo būdą priima jūsų draugė?

Aišku, jai nelabai patinka, kad neįmanoma planuoti. Bet kartu jau esame 5 metus, todėl ji žino, ką reiškia gyventi su ledo ritulio žaidėju. Ledo ritulio žaidėjai nedirba 8 val. per dieną, tačiau mūsų darbas yra tikrai sunkus.

20122013 metais dirbote modeliu „Versace“ kompanijoje. Esate tituluojamas vienu gražiausių atletų pasaulyje. Kaip pats vertinate tokį pareiškimą?

Nieko dėl to nepadariau (juokiasi). Talento tam nereikia.

Kiek gerbėjų laiškų gaunate?

Nesulaukiu tokių (juokiasi).

Jeigu reikėtų rinktis – 5 metai modelio darbo ar žaidžiant ledo ritulį, ką pasirinktumėte?

Aišku, kad ledo ritulį. Dirbdamas modelio darbą pamačiau daugiau pasaulio, tačiau nemanau, kad reikia įdėti labai daug darbo norint tapti modeliu. „Jeigu nesunku – neįdomu“, – sako Dainius Zubrus. Ledo ritulį žaidžiu kiekvieną dieną nuo 7 metų, įdedu daug sunkaus darbo. O modeliu tapau, nes tiesiog mane pastebėjo, man nieko nereikėjo daryti – tik išmokti vaikščioti podiumu.

Kiek dėmesio skiriate savo išvaizdai?

Aš treniruojuosi kaip ledo ritulininkas ir plaunu veidą su vandeniu (juokiasi). Daugiau jokių produktų nenaudoju.

Kokių silpnybių turite?

Daug laiko skiriu nereikalingiems dalykams, pavyzdžiui, žaidžiu kompiuterinius žaidimus (juokiasi). Tai – vienas būdų atsipalaiduoti, nebegalvoti. Mano draugė jau suprato, kad aš negaliu taip paprastai išjungti galvos po darbo dienos. Lengviausias būdas – kompiuteriniai žaidimai.

Įsivaizduojate savo gyvenimą Lietuvoje?

Man patinka Vilnius ir Lietuva labai graži. Bet nežinau, kas turėtų nutikti, kad persikelčiau gyventi čia. Mano visa šeima, draugai ir sužadėtinė gyvena Švedijoje.

Kadangi jau užsiminėte apie pasikeitusį savo draugės statusą, kada planuojate vestuves?

Oi, tikrai nežinau (juokiasi). Po 2 ar po 3 metų. Aš juk nežinau, kur būsiu kitais metais. Toks negalėjimas planuoti kartais erzina, bet jau išmokau su tuo gyventi. Koks skirtumas, kas bus kitą savaitę, svarbiausia, kas yra dabar. Man net daug lengviau nei mano draugei, kuri dirba su finansais vienoje IT įmonėje. Ji turi galimybę dirbti per atstumą, todėl galime kartu keliauti.

Daugiau interviu su vyrais lyderiais Danu Rapšiu, Jonu Skernevičiumi ir Simonu Tuen Phamu rasite vasariškajame AŠ IKONA žurnale, kurį dar gali suskubti įsigyti prekybos vietose arba čia: http://vmgonline.lt/e-parduotuve/


← Grįžti

Komentarai:

 

Komentarų nėra.

Forumas
TEMA: patarimai kaip kovoti su spuogais "akne"
Merginos, kokiose internetinėse parduotuvėse jūs perkat kosmetiką? Aš radau tokį puslapį inbeauty, kur labai didelis pasirinkimas lyg ir kokybiškos lietuviškos kosmetikos (ir ne tik, aš tiesiog labai patiko ODA brendas)  https://inbeauty.lt/oda-kosmetika, bet anksčiau aš ten niekad nepirkau. Kainos prieinamos. Gal kuri nors užsisakinėjot ten? Papasakokit.
TEMA: Kokia Tavo svajonių šalis?
Aš visai neseniai grįžau iš povestivinės kelionės iš Tailando, tai ten mano nauja svajonių šalis. Iki tol su vyru labiausiai mėgom Ispaniją, bet Tailandas pranoksta visas šalis, kuriose iki šiol buvome. Labai gerą įspūdį paliko viskas, tiek maistas, tiek vietiniai tiek oras ir paplūdimiai. Dar labai maloniai nustebino kelionės gidas, nes mes labai retai imame kelialapius, bet manau dabar dažniau juos pirksime, nes tikrai smagu klausytis žmogaus, kuris tikrai daug žino apie tą šalį, beto ir laiko susitaupo, kai nereik klaidžiot po gatves, kas tikrai būtų nutikė, jeigu būtumėm keliavę dviese, nes pati šalis tai labai paini. Jeigu kam įdomu, tai kelialapį ėmėm iš čia https://travelplanet.lt/keliones/azija/tailandas/kelione-i-tailanda-smalsiems . Manau tolimesnėm kelionėm labai apsimoka imti kelionę su gidu, vat kokioj Ispanijoj arba apskritai Europoj tai aišku geriau keliaut savarnakiškai, bet egzotiškose šalyse tikrai sunkiau susigaudyti :)