Moterys ir vynas: neparašyta garsios šeimos istorija

Nuotr. Valerija Stonytė

Jo pirštai vyno taurę liečia taip, lyg glamonėtų moterį. Susikaustęs prieš fotoaparato kamerą ir visiškai atsipalaidavęs, kai gali daryti tai, kam buvo ruoštas nuo vaikystės – degustuoti vyną. Ši Miguelio Torreso Maszasseko, penktosios kartos Torresų šeimos atstovo, nuotrauka gimė jam galvojant, kad fotoaparatas jau išjungtas. Intymi akimirka, kurioje įamžintas žmogus ir jo gyvenimo aistra, iš kurios kilo ne vienas iššūkis.

„Negalėjau dirbti jokioje kompanijoje, nes visi žinojo, kas tas Miguelis Torresas. Tiesa, dar pasitikslindavo, ar čia aš esu tas, kurio šeima „daro vyną“ (juokiasi). Taigi, turėjau sau rasti kitas duris“, – specialiame interviu IKONAI pasakojo M. Torresas, „Torres“ kompanijos generalinis direktorius, tas kitas duris savo karjeros pradžioje radęs dirbdamas su „Karolina Herrera“ kvepalais.

Torresų šeimoje kompanijos valdymas jau beveik 150 metų iš kartos į kartą perduodamas šeimos vyrams. Nepaisant to, pasak M. Torreso, jų šeimos istorija – tai, pirmiausiai, galingų moterų istorija.

„Mano močiutė buvo šauni ponia, labai elegantiška, ir prisidėjo prie kompanijos augimo. Mano mama labai daug padeda kompanijos prezidentui, t. y. mano tėčiui. Būtent mama priėmė lemtingą sprendimą dėl prekybos užsienio rinkose. Ji atvėrė mums Vokietijos rinką. Kai reikėdavo priimti svarbiausius sprendimus, mama visada patardavo tėvui“, – neslepia M. Torresas.

Migueli, kur slypi jūsų šeimos jėga?

Mes jaučiame aistrą tam, ką darome. Kiekviena karta myli tuos vynuogynus jau  beveik 150 metų. Neinvestuojame į jokį kitą verslą, mūsų aistra – vynas ir brendis. Galbūt tai jau įrašyta į mūsų DNR (juokiasi).

Atrodote labai santūrus žmogus, nepanašus į temperamentingą ispaną, o kalbate apie tokią didelę aistrą. Kaip ją galite apibūdinti?

Aistra kyla iš širdies. Daug keliauju, bet geriausios akimirkos man yra tuomet, kai galiu vaikščioti mūsų vynuogynuose. Jaučiu, kaip mano kojos liečia tą žemę, girdžiu vėją, šlamančius lapus. Juk vynuogynai yra visa ko pradžia.

Aš visada sakau: mes ne tik gaminame vyną, mes kuriame produktą, kurį žmonės mėgsta. Juk pasaulyje tiek daug blogų dalykų, o grįžti namo, atsisėdi su savo antrąja puse, atsidarai vyno butelį ir gali atsipalaiduoti. Esame žmonės ir man gražu, kai galime dalytis maistu ir gražiomis akimirkomis kartu. Vynas yra viena tų akimirkų.

Ar galite papasakoti, kaip ši dalijimosi tradicija keliauja po jūsų šeimą? Kokie jūsų vaikystės prisiminimai?

Būdamas vaikas daug dalykų nesupranti, bet šeima tau subtiliai gali daug ką parodyti. Vaikystėje gyvenau ūkyje, apsuptas vynuogynų. Taip ir užaugau ten žaisdamas. Kitas etapas buvo, kai paragavau vynuogių sulčių. Tėtis tada man pasakojo apie visus skirtingus kvapus, skonius, rūšis, statines… Tada vieną dieną, nors pats nesupranti kaip, nubundi ir suvoki, kad iš tiesų myli viską, kas tave supa.

Žinoma, šeimoje yra narių, kurie pasuko kita kryptimi ir nedirba šeimos versle, bet man ir mano sesei Mireiai vynuogynai yra svarbūs.

Jūs pats stačia galva nenėrėte į šeimos verslą – dirbote kvepalų kompanijoje. Ką jums suteikė ši patirtis?

Supratau, kad tiek vynas, tiek kvepalai pažadina tuos pačius pojūčius ir atmintį. Dirbdamas kvepalų kompanijoje išmokau labai daug. Manau, kad geri vynai yra kaip kvepalai. Tik vynas yra gimęs iš gamtos, tai – gamtos produktas, atsiradęs iš jos dirvožemio. Todėl mūsų šeimai tokia svarbi ekologija. O kvepalai gali būti šimtu procentų sintetinis produktas.

Kaip perduodate šeimos tradicijas savo 3 vaikams?

Turime tradiciją kiekvieną sekmadienį surinkti visą šeimą „Mas La Plana“ vynuogynuose esančiame name. Dažniausiai kiekvienas šeimos narys atsiveža po butelį vyno, kurio nesame ragavę. Svarbiausia, kad visa šeima yra kartu, vaikai žaidžia aplinkui.

Mano vaikai ateityje patys turės nuspręsti, ką norės veikti. Šis verslas yra ypatingas, tu iš tiesų turi mylėti tai, ką darai. Vis dėlto man svarbiausia, kad mano vaikai būtų laimingi, kad ir kokį sprendimą padarytų. Kita vertus, mano užduotis – parodyti jiems šį pasaulį, bet sprendimas bus jų rankose.

Jūsų mama Waltraud yra labai stipri moteris. Ar ji turėjo įtakos jūsų gyvenimo kelio pasirinkimui?

Mano mama yra menininkė šimtų procentų, ir tikrai labai stipri asmenybė. Kaip menininkė, ji sugeba įžvelgti grožį. Manau, kad tą pojūtį sugebėjo perduoti tiek man, tiek mano sesei. Todėl, kai tik kuriame naują produktą, galvojame apie tuos vyno laukus, kurie turi istoriją. Kurdami etiketes, klausome mamos patarimų. Ji – meniškoji mūsų šeimos siela! O mano tėtis yra labiau techninis žmogus. Jam patinka kurti vyną.

Kas tada šeimoje taria lemiamą žodį?

Cha! Mama, žinoma (juokiasi). Juk taip būna kiekvienoje šeimoje, ar ne (juokiasi)? Taip pat yra ir mano paties šeimoje.

Nuotr. Valerija Stonytė

Pirmą kartą vyno paragavote būdamas 8 metų. Jūsų paties vaikai jau žino vyno skonį?

Ką šiuo metu daro mano vaikai – žaidžia specialius žaidimus, kur gali užuosti įvairius vyno kvapus. Apie vyną gali sužinoti labai daug jo ir negerdamas. Gali jį uosti, žiūrėti į jį, pavaikščioti po vynuogynus. Žaisdami, jei kažką gerai padaro, gauna ir prizų.

Apie vyną kalbate kaip apie moterį, net jūsų balsas pasikeičia…

Žinoma! Juk tai – mano aistra, ir tikiuosi, kad bent vienas iš mano vaikų norės tai tęsti.

Žmona nepavydi jūsų darbui?

Prieš vesdamas žmoną jai pasakiau: „Aš esu iš vyno gamintojų šeimos.“ Viską jai paaiškinau ir manau, kad ji suprato. Žmona man yra be galo svarbi. Juk aš labai daug keliauju, mažai būnu namuose, ji daugiau būna su vaikais. Be to, labai vertinu, kad žmona man gali pasakyti savo nuoširdžią nuomonę, kai to labiausiai reikia.

Kaip jūs susipažinote su žmona? Iškart jai pasakėte, kokia šeima stovi už jūsų pavardės?

Juokinga, nes žmoną sutikau Šiaurės Karolinoje, Amerikoje, kur studijavau. Prisistačiau jai kaip Miguelis Torresas ir iškart pasakiau, kad gaminu vyną. O ji tik atsakė: „Mmm… Labai įdomu. Niekada gyvenime neragavau vyno.“ Man buvo šokas. Ispanijoje juk visi geria vyną. Tas šokas sukėlė susidomėjimą, pradėjome bendrauti, mokiau ją apie vyną, netgi įtikinau jos šeimą pradėti gerti vyną. Dabar jie jau gali tuo mėgautis.

Pamenate, kokį vyną jūsų žmona paragavo pirmą kartą?

Pamenu, buvo Kalėdos ir aš atsinešiau butelį „Mas La Plana“. Dar pamenu, kad kai kurie jos šeimos nariai piktai į mane pažiūrėjo – pas juos paprasčiausiai nebuvo tokios tradicijos.

Jūsų tėtis yra sukūręs vyną jūsų mamai, kaip ir dar vienas Torresų šeimos protėvis savo mylimajai. Ar jūs neturite tokių planų galvodamas apie savo žmoną?

Ar žinote vyną „Celeste“? Papasakosiu istoriją, kaip gimė šis pavadinimas. Su sese kūriau vyną, reikėjo jį paleisti į prekybą, bet neturėjau nei etiketės, nei pavadinimo idėjos. Žmona pamatė, koks aš įsitempęs, ir pasiūlė išeiti į terasą taurei vyno. Sėdėjome romantiškai kartu, žiūrėjome į žvaigždes, buvo nuostabu. Pažiūrėjau į dangų ir pasakiau: „Sara, turiu tau pasakyti kai ką svarbaus.“ Ji tikėjosi, kad pasakysiu, kaip stipriai ją myliu, o aš pasakiau, jog ką tik sukūriau naują prekės ženklą vynui. Ji labai nuliūdo… Paskui kelias savaites net nekalbėjo. Bet dabar tai – mūsų mėgstamiausias vynas. Juk sukūrėme jį kartu.

Ir vis dėlto jį pavadinote ne „Sarah“, o „Celeste“…

Ne „Sarah“… Galbūt tokio pavadinimo vynas dar bus sukurtas ateityje (juokiasi). Negaliu tam uždaryti durų.

Sumaišytas su meile vynas tampa ugnimi. Kaip jūs suprantate šią frazę?

Vynas yra įsirėžęs į visų civilizacijų istoriją, jis yra mūsų dalis – nuo romėnų iki krikščionių. Vynas sujungia, vynas atpalaiduoja. Tik, be jokios abejonės, labai svarbu jausti saiką. Turime gerbti vyną.

Ar sutinkate, kad moterys – kaip vynas – ne sensta, o kasmet vis gerėja, bręsta?

Vynas iš tiesų yra kaip žmogus. Negalime pamiršti, kad jis yra gyvas. Yra vynų, kurie skirti vartoti, kol dar jauni. Bet yra tokių, kurie su metais tik gerėja. Tas pats su žmonėmis. Juk galite sutikti žmogų, kuris po 10 metų atrodys fantastiškai, geriau, nei matėte jį paskutinį kartą. Taip pat sutikę kitą žmogų galite pastebėti, kaip jis paseno per tuos 10 metų.

Kompanijai visada vadovavo vyrai, bet moterys stovėdavo šalia jų.

Mano senelis buvo vienintelis sūnus, seserų jis neturėjo. Kitoje kartoje buvo mano tėtis, jo dėdė ir teta. Teta išvyko į Kaliforniją ir gamina ten vieną geriausių vynų. Mano nuomone, ji – tikras genijus. Tuo metu mano sesuo šiuo metu yra geriausia vyno degustuotoja visoje kompanijoje. Galbūt naujojoje kartoje vadovė bus moteris, kuri sugebės fantastiškai vadovauti šiam verslui. Niekas nežino (šypsosi).