Niekada nepasiduoti. Nijolė Pareigytė-Rukaitienė

Nuotr. Dainius Ščiuka

Nijolė Pareigytė-Rukaitienė (33), dainininkė, grupės „69 Danguje“ narė, televizijos laidų ir renginių vedėja

Nijole, kokie buvo tau 2017 metai?

Puikūs! Truputį nedrąsu garsiai sakyti, bet su amžiumi metai tik gerėja, nors šie – 2017-ieji – iš pradžių šiek tiek ir gąsdino. Naujųjų išvakarėse išgirdau astrologės Palmiros Kelertienės prognozes, kurios Šauliams buvo katastrofiškos: kentės, nesiseks, viskas bus blogai. Negaliu sakyti, kad netikiu astrologija, numerologija, todėl Palmiros žodžiai ne juokais pasėjo nerimo. Laimei, šalia visų blogų prognozių ji pasakė, kad Šauliai turėtų atiduoti duoklę karmai – geri darbai, pasiaukojimas turėtų palengvinti sunkumus, kurie jų laukia.

Iš tikrųjų šie metai man buvo beprotiškai geri ir asmeniniame gyvenime, ir profesinėje srityje. Turiu daug darbų, visiškai save realizuoju, niekas aplinkui neserga, visi sveiki, energingi. Tada ir pagalvoju: o gal išties užsidirbau karmos taškų? Pastaruosius dvejus metus, kai užsikodavau nuo alkoholio, nemažai žmonių padėjau priimti sprendimą atsisakyti alkoholio, nė vienam nepasakiau „ne“, kiekvienam skyriau laiko, kiek galėjau, stengiausi įsigilinti į situacijas, aplinkybes – galbūt visa tai man dabar ir grįžta per asmeninę sėkmę?

O ką naujo šie metai tau atnešė?

Pajutau poreikį išbandyti save renginių vedėjos vaidmenyje. Mane ir anksčiau vis pakviesdavo, pasiūlydavo, bet neturėjau patirties, trūko pasitikėjimo, tad pirmieji renginiai nebuvo tokie, apie kokius svajojau, nors šis darbas man išties patiko. Vieną dieną nuėjau pas Remigijų Žiogą ir pasiprašiau darbo jo komandoje. Sakiau, galiu dirbti nemokamai – kad tik patirties ir žinių gaučiau. Taip viskas po truputį įsibėgėjo.

Tada prasidėjo dar ir solinė karjera. Sudalyvavusi televizijos projekte „Muzikinė kaukė“ patikėjau, kad galiu dainuoti viena. Vedžiau renginius, tačiau žmonės norėjo ir dainų, taip po truputį susidėliojo muzikinė programa. Negaliu patikėti, kaip viskas įgavo tokį didelį pagreitį… Visi arba man meluoja, arba man tikrai gerai sekasi – esu gimusi vesti renginius (juokiasi).

Neseniai stojai prie laidos „Moterys prieš vyrus“ vairo. Naujas amplua tau tinka ir patinka?

Televizija man nėra visiškai naujiena, bet kai ateini į laidą, kurią prieš tai vedė turbūt stipriausia televizijos pora – Mantas Stonkus ir Inga Jankauskaitė – supranti, kad bus ką veikti ir dėl ko pasijaudinti. Kita vertus, tai suteikia dar daugiau motyvacijos. Ne, nesame su Jonu tokie, kaip Mantas ir Inga, turėsime į ką lygiuotis, bet pasistengsime ir būti kitokie.

Tai vis dėlto kas – moterys ar vyrai – pranašesni?

Esu diplomatė, o diplomatai – geri žmonės ir nesistengia įplieksti priešpriešos (šypteli). Mums gera būti vieniems su kitais, vyrai su moterimis nori ir turi būti poroje. Mes privalome puoselėti santykius ir sutarti, nes tiesiog esame vieni kitiems skirti, kad ir kokie skirtingi būtume. Mūsų su Jonu laida skirta ne statyti priešpriešas, o išsiaiškinti, kuriose srityse esame vieni ar kiti pranašesni.

Na, ir kuriose srityse moterys nepralenkiamos vyrų?

Beveik visose (kvatoja)! Moterys tvarkingesnės, subtilesnės, sukalbamesnės. Mums kartais galbūt pritrūksta loginio mąstymo, tačiau turime kur kas geriau išpuoselėtą intuiciją. Nors apskritai gyvenime esu už draugystę…

Gyvenime esi labiau svajotoja ar planuotoja?

Ir viena, ir kita. Apie daug ką galvoju, svajoju, bet man taip pat puikiai pavyksta ir viską susiplanuoti, susisteminti. Bet taip – niekada nepamirštu svajoti, o kadangi visos mano svajonės pildosi, svajoti tenka atsargiai.

Loterijos bilietus perki?

Ne, bet juk negali man visur sektis (juokiasi).

O gal jau žinai, kokie bus tavo metai?

Koncertų ir renginių grafikas sparčiai dėliojasi, tad automatiškai ir planų jau turiu. Kadangi su „69 Danguje“ merginomis koncertuosime Anglijoje, suplanavome ir nedideles atostogas – su vyrais keliausime po Škotiją. Bet metų pabaigoje labiau nei planuoti ateitį aš mėgstu apmąstyti praėjusiuosius, įvertinti, pagalvoti, kas buvo gerai, o ką galbūt galėčiau pakeisti. Esu pakylėta, geros nuotaikos, naujoji veikla mane užkūrė ir įprasmino – tai turbūt didžiausias šių metų laimėjimas. O kitais galbūt norėčiau šeimos pagausėjimo – jaučiu, kad jau metas (šypteli)…