„Scenoje nesistengiu atrodyti kaip iš kitos galaktikos.“

Saulius Prūsaitis, dainininkas (36)

Ar atkreipiate dėmesį į vyrų aprangą gatvėje? Kokie vyrai patraukia akį?

Gatvėje aš stebiu žmones. Man gražu stebėti tiek ir tvarkingai ar net iššaukiančiai apsirengusį vyrą, vaikiną, senjorą ar vaiką, taip pat ir merginą, senutę. Visa tai duoda impulsą ir mano kūrybai. Visi norime gatvėje matyti linksmus veidus. Tai galbūt ir yra svarbiausia aprangos dalis (juokiasi). Jei žmogus šypsosi, jo akys žiba, tu nelabai kreipsi dėmesį į jo aprangą. Tuo metu net ir didžiausias stileiva, jei jis yra surūgęs, nepaliks tokio įspūdžio.

Kiek savo išvaizdai skiriate dėmesio kasdien? Kas užtrunka ilgiausiai?

Kartais išvis nėra to laiko – atsikeli ir turi bėgti. O jei dirbu studijoje, nėra jokio skirtumo, kaip atrodau. Žinoma, galiu užsidėti savo sceninį apdarą – net ir studijoje turiu visokių kepurių ir aksesuarų (juokiasi). Nuotraukai praskaidrinti kartais užsidedu ir juos.

Kitas dalykas yra scena. Joje aš negaliu atrodyti prastai ir dėl jos turiu save prižiūrėti. Bet nesistengiu atrodyti kaip iš kitos galaktikos, kad po to pačiuptas gatvėje neatrodyčiau kaip iš kitur.

Kaip manote, kokios procedūros vyrams yra būtinos?

Mes gyvename higieniškame amžiuje. Galima neskusti barzdos, auginti plaukus, bet turime prisižiūrėti – man nepatinka, kai žmonės skleidžia nešvaros kvapą. Galbūt aš esu tradicinis vyras ir į tam tikrus dalykus žiūriu nuolankiau, pavyzdžiui, nežaidžiu su dideliais kiekiais kremų ir kitų priemonių. Man nėra būtina, kad mano oda žvilgėtų. Iš tos pusės esu labiau užsispyręs ir paprastesnis.

Plastinės grožio operacijos, grožio injekcijos, kitos brangios procedūros vyrams – už ar prieš? Kodėl? Ar pats esate jas išbandęs?

Nesu nieko išbandęs, nors iš esmės nesu prieš plastinę chirurgiją. Būna visokių traumų gyvenime, kurias gali išspręsti tik plastinė chirurgija. Taip pat jei gavai Dievo dovaną – nosį, kuri tau nepatinka, niekas netrukdo jos pasikoreguoti. Man šios procedūros yra kaip viena iš galimybių. Tik man nepatinka, kai yra nubrendama šiek tiek giliau ir nebejaučiama ribų. Dabar visko gausu aplinkui ir žmonės yra išprotėję. Mano nuomone, turime judėti su tuo, kas yra norma dabar ir nebijoti tos normos, kuri bus rytoj.

Ar jums svarbu, kaip atrodo šalia jūsų gyvenime ar viešumoje esanti moteris?

Aš negaliu patarti savo žmonai, neturiu tam kompetencijos. Tik galiu pasakyti, ar tai man gražu, ar negražu. Dažniausiai pasakau, kad jos apranga yra graži, nes man ji iš tikrųjų yra graži (juokiasi).

Turite aprangos derinį, su kuriuo jaučiatės seksualiausiai?

Perku drabužius labai paprastai – pamatau ir jaučiu, kad daiktas man tinka ir jo noriu. „Galbūt tinka“ ir „galbūt noriu“ pas mane nėra. Man iš karto būna aišku, ar daiktas tinka. Taip vyksta ir su kojinėmis, ir su apatiniais, ir su striukėmis, ir su kitais drabužiais. Man nesvarbu, ką sako kiti apie mano aprangą. Pasižiūriu į veidrodį ir matau, kad atrodau linksmai, įdomiai.

Ką atsakytumėte kritikams, kurie šaiposi iš moteriškėjančių vyrų?

Pasakyčiau: „Užmeskit akį į vyriškėjančias moteris.“ Kiek tas vyras yra sumoteriškėjęs ir nuo kada galima juoktis yra labai abstraktu. Gyvename tvarkingame chaose. Kas vienam yra norma, kitam jau yra tabu. Man tik nepatinka, kai tai yra daroma dirbtinai, neelegantiškai, tik tam, kad būtų patrauktas dėmesys.

Jei kas nors sukritikuotų jūsų išvaizdą, ar atkreiptumėte į tai dėmesį?

Aš žinau, kaip aš atrodau. Jei tau atrodau prastai, na ir kas? Savo dukrai aš atrodau gražus (juokiasi). Ir dar galbūt nemažai tūkstančių žmonių taip pat.

Kokių silpnybių turite? Ir ar bandote su jomis kovoti?

Batai. Jų turiu daug porų. Turiu net taisyklę, kaip padaryti, kad batai tarnautų ilgai. Atsakymas – turėti labai daug batų. Batus vertinu kaip meno kūrinį. Perku juos retai, bet tai tikrai turi būti TIE batai.

Kokių komplimentų dėl savo išvaizdos esate gavęs? Ar jums jie svarbūs?

Mėgstu pasivaikščioti gatvėmis. Einu šaligatviu, mašinos stovi prie šviesoforo, ir man papypina arba parodo į viršų iškeltą nykštį arba pamojuoja. Toks atgalinis ryšys yra svarbus, juk visi norime, kad mus mylėtų.

Didžiausia jūsų gyvenimo aistra?

Kol kas atsakymas labai paprastas – didžiausia aistra mano gyvenime yra dukra. (Ne muzika?) Aišku, kad ne. Muzika yra tai, nuo ko aš numirsiu (juokiasi). Bet aistra vienareikšmiškai yra dukra, nes dėl jos padaryčiau viską.